Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus.

Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą, sako, kad nors Lietuvoje pakankamai geros kokybės požeminio vandens, svarbu atkreipti dėmesį į vandenį, kuris jau buvo panaudotas. Ji akcentavo, kad išvalytas vanduo gali būti naudojamas gatvių plovimui, gėlių laistymui ir net žemės ūkyje, kur klimato sąlygos tampa vis sudėtingesnės.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Geologines keliones organizuojantis, geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus kviečia tyrinėti Kaišiadorių apylinkes, pabrėždamas ledynų suformuotus gamtos objektus, ypač Strošiūnų teriologinį draustinį.

Aplankius Strošiūnų teriologinį draustinį, Kaišiadorių savivaldybės ekologas, gamtininkas Vidmantas Malinauskas pasakoja apie saugomas didžiąsias miegapeles, kurios ruošiasi žiemos miegui.

Ornitologas Saulius Rumbutis dalijasi įžvalgomis apie namines pelėdas – šiuo metų laiku jos yra itin aktyvios, ūbauja, nors dar nesiporuoja. Pelėdos neskrenda į šiltus kraštus, tad reikėtų joms inkilus kelti.



Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus.

Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina.

Laidoje diskutuojama apie svarbiausius gamtos tyrimus ir atskleidžiamos mažai žinomos gamtos paslaptys, pavyzdžiui, uodų poveikis pasaulinei sveikatai ir netikėti gyvūnų išgyvenimo atvejai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių?

Geniai ruošiasi nakvynės vietas. Varnėno inkilas jiems – kaip tik. Beje, tik prieš keletą dešimtmečių jie atrado, jog nebūtina kalti medį, galima tą padaryti žmogaus statinio sienoje.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena iš knygų apie Lietuvos drugius, autorių, aiškina, kodėl drugiai yra margi. Taip pat primena, kad nors šiuo metu gamtoje vis dar šilta, vabzdžių aktyvumas gali būti apgaulingas – ne visada tai reiškia naują kartą.

Šiuo metu prasideda didžioji rudeninė migracija – pro Lietuvą keliauja daugybę paukščių, tarp jų ir gervės, kurios telkiasi į pulkus. Ventės rage ornitologai seka šią migraciją, žieduoja paukščius ir renka svarbius duomenis apie jų keliones.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žinomas fotografas, leidėjas, miškininkas Romualdas Barauskas aiškina, kiek karšta vasara turi įtakos tauriesiems elniams, juk laikas jų rujai, o tam reikia ypatingų sąlygų. Ar elniai Lietuvoje per paskutiniuosius dešimtmečius tapo dominuojančiais žvėrimis?

Tęsiame pokalbį su gamtos tyrėju Broniumi Šablevičiumi, kuris ragina stebėti ir pažinti gamtą, rinkti duomenis, kurie vėliau galėtų būti naudingi moksliniams tyrimams. Bet, kaip suderinti su gamtos mylėtojų daroma žala?

Stebime gamtą rudenį ir vėl matome be priežiūros augančias invazines rykštenes ir bitines spriges.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro vyriausias specialistas Eduardas Budrys aiškina širšių ir širšuolų vaidmenį gamtoje,pasakoja, kaip jos ginasi, kodėl pirmos niekada neįgels. Pataria, kaip jų saugotis.

Mokslininkas Bronius Šablevičius kviečia diskutuoti, kas turėtų rašyti gamtos stebėjimų dienoraščius – specialistai, dirbantys rezervatuose ar parkuose, ar miškininkai, mokytojai ar gamtos mylėtojai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.

Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė