Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį.

Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 20- to amž. dešimtmetyje buvo sugalvota atkurti šią išnykusią rūšį. Laukiame siūlymų į nacionalinio žvėries rinkimus atranką.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais.

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai?

Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie vieną jų – vilką pasakoja
mokslininkė Renata Špinkytė – Bačkaitienė, sako, kad vilkų šeima – nepaprasta.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis?

Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sutūpusius prie jūsų iškelto inkilo.

Miškininkė Jolita Šliakienė pasakoja, kad nors dar nėra didžiosios šilumos - angys jau pabudo. Lietuvoje jos nyksta, tuo tarpu, Vengrijoje jos veisiamos, o išveisti, paauginti individai įkurdinami apsaugotuose plotuose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių.

Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai.

Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių diena. Tačiau nemažai laidos klausytojų džiaugiasi, kad gali ne tik jų klausytis, bet ir stebėti kaip jie tvarkosi savo lizdus ir peri kiaušinius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos
– tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti.

Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeigu
vieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti.

Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodinti medžių juostą ar medžių salą. Jo svajonė, kad kiekvienas šalies pilietis pasodintų po medelį ir jį augintų. Pastangos nedidelės, o nauda gamtai – neįkainojama.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose.

Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris auga Jono Basanavičiaus tėviškėje. Kuo jis ypatingas, kas jį sodino, kiek jam metų? Šis kaštonas siūlomas rinkti metų medžiu.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus.

Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, taip pat, stebi, jog grįžta į Žuvintą žymėtosios žąsys. O jeigu vėl užgrius žiema? Kaip elgsis žąsys?

Netrukus iš toliausiųjų savo žiemaviečių pakils gandrai. Kokius lizdus, kokius savo namus jie ras? Primename, kad jei gandralizdžiui ant elektros stulpo kyla grėsmė, pagalbą turi suteikti energetikai, o ant savo stogo, sodybos medžiuose esančius lizdus galime remontuoti, tvarkyti patyts.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais?

Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios?

Pusiaužiemio dieną Vilniuje buvo apniukę, vadinasi – Vilnijos krašte barsukas nematė saulės ir pranešė, kad žiema ilgai netruks, nuožmi nebus.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė