Penki kilometrai

Jis įpratęs vaikščioti ir klausinėti kitų. Šįkart viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Rytis Žemkauskas – žmogus, kuris Lietuvos televizijoje kalba su žmonėmis jau daugiau nei tris dešimtmečius. „Pasivaikščiojimų“ kūrėjas, kino ir televizijos žmogus šįkart pašnekovo vietoje.
Kas slypi už smalsumo žmogui? Ko Išmoko šimtai pokalbių televizijoje ir už jo ribų? Ir ar įmanoma apie Ryčio gyvenimą papasakoti per penkis kilometrus?
Apie žmogų, kultūrą, televiziją, kiną, pokalbius ir smalsumą, kuris, regis, per tris dešimtmečius niekur nedingo. Ir kodėl žmonėms apskritai reikia eiti kartu ir kalbėtis?
Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Yra laiptinių Vilniuje, kurias labai gerai atsimenu“, – apie įvykius ir darbo užkulisius pasakoja paramedikė Rasa Lukošiūtė. Kas vyksta pirmosiomis minutėmis, kai į įvykio vietą atvyksta greitoji pagalba? Ką tokiose situacijose mato paramedikas ir kaip išmokti nepasimesti tada, kai reikia veikti greitai? Pokalbis su paramedike Rasa Lukošiūte apie darbą, kuriame kasdien tenka susidurti su žmogaus pažeidžiamumu, netikėtomis situacijomis ir sprendimais, nuo kurių kartais priklauso gyvybė.

Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Mūza Svetickaitė dar mokykloje tapo „Tūkstantmečio vaikų“ laureate, o šiandien pati dirba projekte, kuriame kadaise varžėsi. Ji studijuoja kultūros istoriją ir antropologiją, tyrinėja 90-ųjų jaunimo subkultūras ir metalistų bendruomenę Utenoje. Pokalbis apie tai, kodėl jaunus žmones taip anksti norime suskirstyti į gabius, sėkmingus ir dar nežinančius, ko nori iš gyvenimo. Apie pasiekimų spaudimą, ambiciją ir teisę pakeisti savo kelią. Ir apie tai, ką po trisdešimties metų apie šiandienos jaunimą galės suprasti būsimi tyrinėtojai. Ko apie mūsų laiką neįmanoma pamatyti vien internete?
Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Nevados dykumoje kiekvienais metais išdygsta miestas, kuriame galioja savitos taisyklės, kuriamos įspūdingos instaliacijos, niekas nevyksta taip, kaip įprastame pasaulyje, o po savaitės viskas išnyksta. Į šį pasaulį jau 16 metų keliauja „meikeriu“ save vadinantis Giedrius Kavaliauskas. Kas jį vis sugrąžina į dykumą? Kas yra „meikerių“ kultūra ir kodėl žmonės nori ne tik vartoti, bet ir patys kurti? Kuo gyvena laikinas „Burning Man“ miestas, kokia jo filosofija ir ką iš jo galima parsivežti į įprastą gyvenimą?

Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Noriu reabilituoti požiūrį į darbo žmones“, – sako save staliumi vadinantis, medžio meistras Pavelas Denisovas. Pats Pavelas ne tik kuria baldus, įrengia menines instaliacijas, bet ir ne vienerius metus rūpinasi laukinėmis katėmis – joms gamina namus. Tokių namų visame Vilniaus mieste Pavelas yra pastatęs per 90. Dalis šių, Pavelo sukurtų namų, finansuojama pačios savivaldybės, kiti, neskaičiuojant savo lėšų ir laiko, nuolat gaminami iš savo kišenės. Pavelas įsitikinęs, jog tai būdas ne tik kontroliuoti laukinių kačių populiaciją, bet ir mažinti gyvūnų kančią. Apie ypatingą ryšį su katėmis ir staliaus darbą DI amžiuje kviečiame klausytis „Penkių kilometrų“ pasivaikščiojime.
Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Mano blogas savybes maskavo karjera“, – apie kovą su priklausomybėmis sako Alfredas Chmieliauskas. Gyvenimas Silicio slėnyje ir Niujorke, darbas sparčiai augančiuose technologijų startuoliuose, ambicingi tikslai ir nuolatinis darbas. Atrodytų, kad tai istorija apie profesinę sėkmę, tačiau po darbo sustoti nepavyksta, taip į Alfredo gyvenimą atėjo žalingi būdai atsipalaiduoti.
Kodėl žmogus, dirbęs didžiausiuose pasaulio miestuose, šiandien leidžia laiką Lietuvos kaime? Ar įmanoma sulėtinti gyvenimą neprarandant smalsumo? Ir kodėl kartais didžiausias gyvenimo lūžis prasideda nuo naujo santykio su pačiu savimi? Pokalbis su duomenų strategu, startuolio „Repsense“ bendraįkūrėju, „Blaivios vasaros“ iniciatoriumi Alfredu Chmieliausku.
Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Skaičiuoju kiekvieną žingsnį žinant, kad prieš valandą ten žuvo žmogus“, – sako alpinistas Saulius Damulevičius, prisiminęs sudėtingiausias kopimo akimirkas karjeroje, kurio patirtyje aukščiausios ir pavojingiausios pasaulio viršukalnės. Dar šių metų gegužę Saulius Damulevičius siekė tapti pirmuoju lietuviu įkopusiu į Everestą, nenaudojant papildomo deguonies. Vis tik iki aukščiausios pasaulio viršūnės likus 400 metrų S. Damulevičius dėl iškilusio pavojaus gyvybei buvo priverstas apsisukti ir leistis žemyn. Dar 2022 metais alpinistas tapo pirmuoju lietuviu, įkopusiu į antrą aukščiausią viršūnę pasaulyje – K2 (8611 m) – ir pirmuoju, per sezoną įkopusiu į du aštuoniatūkstantininkus. Koks jausmas būti „mirties zonoje“? Ką reiškia kvėpuoti oru 8000 metrų aukštyje? Kiek alpinizme dvasinių patirčių? Pasivaikščiojimas su alpinistu Sauliumi Damulevičiumi.

Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Vieniems išeiti iš toksiškų santykių yra toks pats žygdarbis, kaip kitiems įkopti į Everestą“, – apie sunkius gyvenimo darbus ir pasirinkimus sako psichologas-psichoterapeutas, tinklalaidės „Dialogas“ bendrakūrėjis Vitalijus Gafurovas. Kodėl gyvenime darome sunkius dalykus? Kodėl kopiame į kalnus, keliamės kiekvieną rytą ir siekiame sunkiai įsivaizduojamų aukštumų karjeroje, kodėl bėgame maratonus ir įgyvendiname, atrodytų, tik pasakose aprašytas svajones? Apie tai naujausiame „Penki kilometrai“ pasivaikčiojime.

Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Baimės mus kartais stabdo imtis to, apie ką labiausiai svajojame. Apie nugalėtas baimes ir peržengtas asmenines komforto ribas pasakoja keliautoja Jurgita Skučaitė, savo rankomis gyvenimui ir kelionėms įsirengusi ne tik lengvąjį automobilį, bet ir kemperį. Su automobiliu, kuriame gyvena, po pasaulį ji keliauja viena. Penkių kilometrų laidoje apie jos kelią iki tokio gyvenimo būdo, profesiją ir ryšį su savo seneliu garsiu Lietuvos poetu.
Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Aplink mus nuolat zuja, čeža, krebžda ir švilpia gausybė gyvybės, skleisdama garsą, kuris mums plika ausimi dažnai negirdimas. Garso menininkas Audrius Šimkūnas, gyvenantis Utenoje šį pasaulį atveria kolekcionuodamas ir dokumentuodamas garsus, naudojant neįprastas įrašymo priemones – hidrofonus, kontaktinius mikrofonus, seisminius jutiklius ir elektromagnetinio lauko antenas. Pasaulio garso žemėlapyje Audrius yra patalpinęs daugiau nei tūkstantį įrašų iš Lietuvos ir pasaulio. Visa tai padeda atskleisti mums plika ausimi negirdimą, o kartais ir akimi nematoma pasaulį. Kaip skamba skruzdėlyno darbas, sulos tekėjimas medžio kamienu, varlių choras po vandeniu, ir grybą ėdantys kirminai? Visa tai penkių kilometrų pasivaikščiojime.