Pažinimai

Jos veidą, balsą, manieras pažįsta ne tik socialinių tinklų, bet ir lietuviško kino mylėtojai. Ji drąsi, pašėlusi, neieško žodžio. Tačiau šįkar aktorė ir humoristė Monika Survilaitė atvira ir nuoširdi – gyvenimas nėra vien tik juokas ir pokštai, nes kartais yra tokių periodų, kai iš tiesų reikia drąsos ir jėgų.

Monika prisipažįsta, kad nors tampa labiau atpažįstama, tačiau jos viduje dabar vis daugiau ramybės. Apie lavinamą intuiciją, gerbėjų meilę ir pyktį – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartais buitis pasidaro tokia banali ir smulkmeniška: spaudžia batai, vaikai neklauso, reikia išplauti lėkštes. Ir toji buitis yra visuose namuose, tik vieni skundžiasi, o kiti šalia to daro didelius ir svarbius dalykus. Laidos herojė istorijos mokytoja ir gidė Erika Meškauskienė sako, kad mūsų istorija yra labai vyriška, tačiau tikras skrydis įvyksta tik tada, kai turim du sparnus, todėl ne mažiau reikia žvelgti ir į istorines moteris.

Erikai didžiausią įspūdį daro ne tik patys darbai, bet gebėjimas likti kukliu žmogumi, nesipuikuoti, laiminti net mirties akivaizdoje ir visada išlikti tiesoje.

Apie istoriją, kurią privalome žinoti, ir kaip tai keičia ne tik mūsų protus, bet ir širdis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Šios laidos herojė kepa fantastiškus tortus, puikiai fotografuoja, rašo taip, kad žmonės skaito išsižioję, ir to visiškai pakaktų, kad mes pradėtume pokalbį.

Tačiau greta šių talentų, dar ji yra vaikų ligų gydytoja ir intensyvios terapijos rezidentė.

Ji pažįsta mirtį iš arti. Jos nebijo, tik kasdien kaunasi už mažuosius ligoniukus. Darbas vaikų intensyvios terapijos skyriuje ją išmokė reaguoti greitai ir be panikos. Ji sako, kad jos darbe yra nepaprastai daug logikos ir tai yra gražu.

Atviras ir jautrus pokalbis su vaikų gydytoja Elena Landsbergyte-Bukauskiene.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Viskas gamtoje gimsta ir miršta, viskas turi pradžią ir pabaigą. Kartais gyvenimas plūsteli į mus nesuvaldomu suvokimu, kad ir mes visi mirsime. Visi gražūs, sėkmingi, besišypsantys iš ekranų ir viršelių, ir visi nusivylę, kažko netekę, nepasiekę. Mirtis neaplenks nė vieno.

Apie laikinumą, savo trapumo suvokimą ir gebėjimą atsisveikinti su išeinančiais – pokalbis su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Prieš porą metų jo pavardė mirgėjo visoje žiniasklaidoje, nes jis kartu su kitais kolegomis buvo dramatiškai atleistas iš Maskvos patriarchato Ortodoksų Bažnyčios kunigo pareigų. Šiandien kunigas Gintaras Jurgis Sungaila priklauso Konstantinopolio patriarchatui ir gyvenimas vėl stojosi į savo vėžes.

Apie tai, kiek kainuoja drąsa, kuo išbandomas tikėjimas ir ką reiškia būti vedusiu kunigu, – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai 21-erių atėjo dirbti mokytoju, daugelis mokytojų ir vaikų galvojo, kad jis yra mokinys. Biologijos mokytojas Tedas Laurinaitis turėjo kantrybės ir užsidegimo įrodyti, kad mokytojavimas gali būti tikras rokenrolas. Šiandien jis su mokiniais augina įvairiausius augalus, kurių vienas kvepia „Coca Cola“, vedasi juos stebėti briedžių ir paukščių ir moko, kad pastabumą lavina ne tiktokas, o augalai.

Apie netipišką jauno mokytojo kasdienybę – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji yra pirmoji Lietuvoje ir lėktuvo, ir sraigtasparnio pilotė moteris. Dar ji – Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivio vadė, sauganti Lietuvos sieną iš aukštai. Jos patirtys – lyg iš veiksmo filmų: vieną dieną ji gabena donoro organus, kitą – Ieško dingusių asmenų, dar kitą – siekia užkirsti kelią nusikaltimams. Sako, liūdna, kad vis dar prie ligoninių nėra tūpimo aikštelių sraigtasparniams, kurie leidžiasi su gyvybiškai svarbiomis misijomis.

Atviras pakalbis apie tai, ko turi bijoti pilotas, ką jaučia žmogus, valdantis lėktuvą, ir kuo žavi yra aviacija su pilote Aušrine Keršyte – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Vaikystėje jam stiprų įspūdį paliko Kernavės piliakalniai ir ten pat rasta pirmoji keramikos šukė. Kai visi žiūrėjo filmą „Narsioji širdis“, jis suprato, kad nori studijuoti archeologiją. Juokais sako, kad kasinėjančiu ir sensacijas atrandančiu lauko archeologu taip ir netapo, nes pasuko į baltiškų papuošalų juvelyriką. Šiandien jis įkvėpimo semiasi tyrinėdamas tūkstantemčius kapus.

Apie nepaprastą šiuolaikinio vikingo gyvenimą su juvelyru Evaldu Babensku – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Tikrai nedažna proga sutikti trečio kurso studentą, kuris svajoja išleisti šilų dzūkų tradicinės aprangos katalogą, pats dažo siūlus, audžia gobtines skaras, laisvalaikiu draugams mezga kojines arba verda obuolienę. Dvidešimtmetis Tomas Antropikas ne tik studijuoją istoriją, bet ir jau kuris laikas priklauso tautodailininkų sąjungai.

Pokalbis apie nepaprastą jauno žmogaus gyvenimą, kuriame persipina įvairiausios tarmės, Jono Kristupo Glaubico barokas, liturginė tekstilė ir senas promočiutės divonas – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji nebeverkia pamačiusi graudžią reklamą, kviečiančią aukoti, nes sako, kad tuo ir skiriasi mėgėjas nuo filantropo profesionalo. Lėšų pritraukino ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė atvira: ji ne kartą šventė surinktą milijoną ir ne kartą pyko matydama, kai aukojimas tampa manipuliacija.

Tiesus ir sąžiningas pokalbis apie tai, kokios yra tikrosios aukojimo priežastys, kodėl tai svarbu suprasti ir aukotojams, ir lėšų pritraukėjams, ir kaip nežaisti vieni kitų jausmais – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė