Kai sūnaus liga tapo visos šeimos gyvenimu, ji turėjo išmokti sugyventi ne tik su vaiko epilepsija, bet ir su savo pačios baime. Šiandien ji prisipažįsta, kad ta naujiena buvo tokia sukrečianti, kad ji troško tik slėptis, vildamasi, kad gal liga praeis savaime. Tuo metu Brigita Orantienė dėl sūnaus gydymo atsisakė darbo, vaistų ieškojo užsienyje, ilgainiui suprato vieną skaudžią pamoką – mylėti vaiką reiškia ne tik jį saugoti, bet ir išdrįsti paleisti, įgalinti jį būti savarankišką. Kiek kainuoja mamos kova už sergančio vaiko gyvenimą, bandant padėti ne tik jam, bet ir kitiems Lietuvoje epilepsija sergantiems 28 tūkst. žmonių ir drauge neprarasti savęs.
Ved. Viktorija Urbonaitė.