Pažinimai

Kol vieni mėgina suprasti, kaip veikia žmonės, kiti aiškinasi, kaip veikia visa Visata. Fizikas dr. Marijus Ambrozas tyrinėja nematomą dalelių pasaulį, dirba su CERN eksperimentų duomenimis, o laisvalaikiu groja muziką. Tad kaip skamba Visata? Kodėl mokslininkams taip patinka klausimai, į kuriuos jie dar nežino atsakymų? Ir ar fizika gali būti romantiška? Apie daleles, smalsumą, atradimo džiaugsmą ir gyvenimą, kuriame telpa gerokai daugiau nei formulės, – intriguojantis pokalbis laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji sako, kad aktorius turi būti gydytojas arba magas. Tačiau svarbiausių jos gyvenimo vaidmenų nebuvo įmanoma nei surepetuoti, nei suvaidinti. Apie meilę, kuri kantriai laukė savo laiko, motinystę, privertusią iš naujo mokytis gyventi, ir šviesą, kurią kartais tenka sąmoningai pasirinkti, – atviras pokalbis su aktore Valda Bičkute.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kiek žmogui kainuoja labai anksti pasiekta sėkmė? Kada pasitraukimas iš aukščiausių pareigų yra ne pralaimėjimas, o stipriausias lyderystės veiksmas ir kodėl tūkstančių žmonių organizacijoms vadovavęs vyras šiandien matuoja ne pinigus, o tai, kiek jo gyvenimo laiko iš tiesų priklauso jam pačiam? Laidoje – pokalbis su ISM universiteto rektoriumi dr. Daliumi Misiūnu apie kelią nuo elektros inžinerijos iki vaikų, kurie namuose greitai atleidžia iš direktoriaus pareigų, bei pastangas susigrąžinti savo gyvenimą.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Daugiau nei penkiolika metų banke dirbęs poetas skaičių pasaulio neišsižadėjo – šiandien ekonomikos jis moko paauglius, o mokiniai pamažu tampa jo eilėraščių herojais. Ką jis atrado klasėje, kodėl tėvystė privertė svarbiausius dalykus sakyti be metaforų ir ar gerumas visada yra stiprybė? Apie gyvenimą tarp skaičių ir žodžių – pokalbis su poetu ir mokytoju Paulium Norvila.


Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ar galima užaugus pačiam tapti tuo žmogumi, kurio vaikystėje taip trūko? Be tėčio augęs Paulius Tamolė šiandien pats yra trijų vaikų tėtis ir vadovauja teatrui, į kurį kadaise jį už rankos atvedė mama. Šiltas, gyvas ir labai atviras pokalbis apie vyrišką atramą, mamos paliktą meilę teatrui ir lėles, kurios kartais apie žmogų pasako daugiau, nei jis pats įsivaizduoja.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kas nutinka namuose, kai po vienu stogu gyvena du ryškūs menininkai – grafikė Kristina Norvilaitė-Geniušienė ir pianistas Petras Geniušas? Šiltas ir šviesus pokalbis apie tai, ko apie menininką paprastai nerašo parodų kataloguose: apie vaikystę, kuri išmokė apsiginti, dvidešimt metų trukusį Vilniaus jaukinimąsi, kūrybą kaip vidinę atramą ir gyvenimą šalia žmogaus, kurio talentą mato visas pasaulis.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kai sūnaus liga tapo visos šeimos gyvenimu, ji turėjo išmokti sugyventi ne tik su vaiko epilepsija, bet ir su savo pačios baime. Šiandien ji prisipažįsta, kad ta naujiena buvo tokia sukrečianti, kad ji troško tik slėptis, vildamasi, kad gal liga praeis savaime. Tuo metu Brigita Orantienė dėl sūnaus gydymo atsisakė darbo, vaistų ieškojo užsienyje, ilgainiui suprato vieną skaudžią pamoką – mylėti vaiką reiškia ne tik jį saugoti, bet ir išdrįsti paleisti, įgalinti jį būti savarankišką. Kiek kainuoja mamos kova už sergančio vaiko gyvenimą, bandant padėti ne tik jam, bet ir kitiems Lietuvoje epilepsija sergantiems 28 tūkst. žmonių ir drauge neprarasti savęs.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Dainuojamąją poeziją Gytis Ambrazevičius vadina buvusia mergina, o save – kantri sūnumi. Drauge su sveika ironijos doze, meile geroms dainoms ir Virgiu Stakėnu, tapusiu jo „kantri tėvu“, savo muzika pasakoja istorijas, pilnas nostalgijos nebūtam laikui – kai ilgiesi to, ko niekada nebuvo. Sako, kad turi daugiau instrumentų nei kaubojiškų skrybėlių. Šiltas ir nuotaikingas pokalbis apie kūrybą be pozos ir tai, kas nutinka, kai muzikantas pagaliau atranda savo skambesį.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Savo darbe ji kasdien žiūri žmonėms į veidą. Ne tam, kad vertintų grožį, o tam, kad sugrąžintų tai, kas, atrodė, jau prarasta. Jos darbas reikalauja ne tik ypatingo meistriškumo, bet ir reto gebėjimo matyti žmogų ten, kur kiti pirmiausia pamato diagnozę. Pokalbis apie žmogų ir jo profesiją, kuriai reikia tvirtos rankos ir jautrios širdies, su gydytoja veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kodėl vieni nelaimės akimirką sustingsta, o kiti gelbsti gyvybę? Ar drąsa yra įgimta, o gal jos galima išmokti? Ir kodėl samurajų filosofija šiandien gali būti nepalyginamai svarbesnė už pažymių vidurkį? Apie tai, kaip jaunuoliai išgelbėjo žmones, kodėl senjorai skambina padėkoti, apie žmogaus charakterį formuojančią discipliną ir tai, kas iš tikrųjų ugdo ateities lyderius – pokalbis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriumi Ričardu Žilaičiu.

Ved. Viktorija Urbonaitė