Jo vaikystė prabėgo aerodrome, kur dirbo jo tėtis. Vasaromis jis plaudavo lėktuvus ir svajojo tapti pilotu. Gyvenimas jį nunešė į Jungtinę Karalystę, kur jis profesionaliai kūrė dokumentinius filmus, dirbo BBC, tačiau visus tuos metus ilgėjosi Lietuvos ir aviacijos. Šiandien jis dirba pilotu ir vadovauja sraigtasparnių mokyklai.

Apie tai, kaip aviacija formuoja charakterį, kiek romantikos, o kiek juodo darbo yra tiems, kurie pasirenka gyvenimą aerodrome, ir kodėl pilotai bei instruktoriai viduje turi nematomą radarą – su sraigtasparnio pilotu Igoriu Drozdovu.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Nors gimė Tolimuosiuose Rytuose, jo tėvynė visada buvo Lietuva. Jis žino, kokia yra kario duona ir kaip nelengva po karinės misijos grįžti į realybę.

Apie balansavimą tarp karo ir taikos, cinizmo ir jautrumo su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru, ginkluotės ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Yra žmonių, kurių balsas gali ne tik nuraminti, bet ir suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą. Laidos herojė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečerė Dalia Mireckienė sako, kad jos darbe beveik visi skambučiai yra sklidini nerimo, baimės, skausmo. Nors Dalia ir yra išmokusi reaguoti ramiai, susitelkti į kiekvieno skambinančiojo problemą, tačiau neslepia, kad būna ir etatinių skambintojų, ir tinginčių eiti iki poliklinikos, bet būna ir tokių atvejų, kai situacija tokia rimta ir skaudi, kad padėjus ragelį tenka nubraukti ir ašarą.

Apie nesumeluotą realybę tų, kurie išklauso tūkstančius pagalbos šauksmų, apie žmonių (ne)dėkingumą ir žemėlapius, kurie veda ne tik per Lietuvą, bet ir per širdį – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Vaikystėje jo mikčiojimas susilaukdavo pašaipų, todėl pradėjęs užsiiminėti vokaline perkusija (bitboksinti), jam pačiam netikėtai susilaukė pripažinimo ir pagarbos. Šiandien Domas Dieliautas šio užsiėmimo moko autistiškus paauglius. Sako, kad jiems tai pavyksta iš pirmo karto.

Jaukus ir šiltas pokalbis su bitbokso čempionu Domu Dieliautu.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos veidą, balsą, manieras pažįsta ne tik socialinių tinklų, bet ir lietuviško kino mylėtojai. Ji drąsi, pašėlusi, neieško žodžio. Tačiau šįkar aktorė ir humoristė Monika Survilaitė atvira ir nuoširdi – gyvenimas nėra vien tik juokas ir pokštai, nes kartais yra tokių periodų, kai iš tiesų reikia drąsos ir jėgų.

Monika prisipažįsta, kad nors tampa labiau atpažįstama, tačiau jos viduje dabar vis daugiau ramybės. Apie lavinamą intuiciją, gerbėjų meilę ir pyktį – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartais buitis pasidaro tokia banali ir smulkmeniška: spaudžia batai, vaikai neklauso, reikia išplauti lėkštes. Ir toji buitis yra visuose namuose, tik vieni skundžiasi, o kiti šalia to daro didelius ir svarbius dalykus. Laidos herojė istorijos mokytoja ir gidė Erika Meškauskienė sako, kad mūsų istorija yra labai vyriška, tačiau tikras skrydis įvyksta tik tada, kai turim du sparnus, todėl ne mažiau reikia žvelgti ir į istorines moteris.

Erikai didžiausią įspūdį daro ne tik patys darbai, bet gebėjimas likti kukliu žmogumi, nesipuikuoti, laiminti net mirties akivaizdoje ir visada išlikti tiesoje.

Apie istoriją, kurią privalome žinoti, ir kaip tai keičia ne tik mūsų protus, bet ir širdis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Šios laidos herojė kepa fantastiškus tortus, puikiai fotografuoja, rašo taip, kad žmonės skaito išsižioję, ir to visiškai pakaktų, kad mes pradėtume pokalbį.

Tačiau greta šių talentų, dar ji yra vaikų ligų gydytoja ir intensyvios terapijos rezidentė.

Ji pažįsta mirtį iš arti. Jos nebijo, tik kasdien kaunasi už mažuosius ligoniukus. Darbas vaikų intensyvios terapijos skyriuje ją išmokė reaguoti greitai ir be panikos. Ji sako, kad jos darbe yra nepaprastai daug logikos ir tai yra gražu.

Atviras ir jautrus pokalbis su vaikų gydytoja Elena Landsbergyte-Bukauskiene.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Viskas gamtoje gimsta ir miršta, viskas turi pradžią ir pabaigą. Kartais gyvenimas plūsteli į mus nesuvaldomu suvokimu, kad ir mes visi mirsime. Visi gražūs, sėkmingi, besišypsantys iš ekranų ir viršelių, ir visi nusivylę, kažko netekę, nepasiekę. Mirtis neaplenks nė vieno.

Apie laikinumą, savo trapumo suvokimą ir gebėjimą atsisveikinti su išeinančiais – pokalbis su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Prieš porą metų jo pavardė mirgėjo visoje žiniasklaidoje, nes jis kartu su kitais kolegomis buvo dramatiškai atleistas iš Maskvos patriarchato Ortodoksų Bažnyčios kunigo pareigų. Šiandien kunigas Gintaras Jurgis Sungaila priklauso Konstantinopolio patriarchatui ir gyvenimas vėl stojosi į savo vėžes.

Apie tai, kiek kainuoja drąsa, kuo išbandomas tikėjimas ir ką reiškia būti vedusiu kunigu, – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai 21-erių atėjo dirbti mokytoju, daugelis mokytojų ir vaikų galvojo, kad jis yra mokinys. Biologijos mokytojas Tedas Laurinaitis turėjo kantrybės ir užsidegimo įrodyti, kad mokytojavimas gali būti tikras rokenrolas. Šiandien jis su mokiniais augina įvairiausius augalus, kurių vienas kvepia „Coca Cola“, vedasi juos stebėti briedžių ir paukščių ir moko, kad pastabumą lavina ne tiktokas, o augalai.

Apie netipišką jauno mokytojo kasdienybę – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė