Pažinimai

Jis Angelų mieste saugo ne tik tikėjimą, bet ir lietuvybę: nuo lietuvių kalbos iki sekmadieninių dešrų su kopūstais, suburiančių bendruomenę. Jo gyvenimas nesibaigia parapijos kasdienybe, nes jis liudija gyvą istoriją apie vienintelę lietuvišką bažnyčią ne tik Los Andžele, bet ir visame Vakarų krante, o ją išlaiko toli nuo Lietuvos gyvenantys, jos besiilgintys ir ją širdyje nešiojantys žmonės, atsisakę ištirpti svetimoje kultūroje. Šiltas pokalbis su kunigu Tomu Karanausku apie šaknis, tikėjimą ir tylų, bet atkaklų pasirinkimą išlikti savimi net ten, kur viskas kviečia pamiršti, kas esi.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Sidabras ir auksas jos rankose virsta ne papuošalais, bet švyti nematyta šviesa, tampa tyliais, arti kūno nešiojamais pasakojimais. Jos kūryba yra lėtas, beveik paslaptingas procesas, kuriame susitinka istorija, gamta ir žmogaus prisilietimas. Ji sako, jog yra soti laime ir pilnatve to, ką gyvenime veikia ir ką turi. Juvelyrė Ieva Grigienė yra vieno žmogaus orkestras. Pokalbis apie kryptį tamsoje, apie ramų sielos bangavimą ir apie tai, kaip surasti save tą tikrą.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ten, kur kadaise gimė energija, šiandien vyksta tylus išardymas: lėtas, tikslus, beveik nematomas. Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys gyvena procese, kur laikas matuojamas ne dienomis, ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Apie tai, ką reiškia būti visai Europai svarbaus objekto vadovu, kai reikia uždaryti ištisą epochą, kaip išlaikyti šaltą galvą ir vidinę ramybę, kai klaidos kaina yra ne tik reputacija, bet ir saugumas, ir kaip už branduolinės energijos rasti vidinės šviesos – tiesus ir jaukus pokalbis.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos balse yra daugiau tylos nei triukšmo, daugiau klausimų nei atsakymų. Kai ji dainuoja, atrodo, kad scenoje vyksta kažkas labai asmeniška. Atviras ir jaukus pokalbis su dainų autore ir atlikėja Gabriele Vilkickyte apie tą jautrią vietą, iš kurios gimsta žodžiai, kai niekas nemato, apie vienatvę, kuri nebūtinai yra tuštuma, ir apie artumą, kuris ne visada garsus.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kasdienybėje jis analizuoja nekilnojamo turto rinkas. Užvėręs biuro duris, jis išeina į miškus su Lietuvos šauliais ir ten tampa jų instruktoriumi. Žmogus, kuris iš pirmo žvilgsnio turi viską, renkasi pasidalinti paskutiniu vandens gurkšniu, padėti uniformos broliui ar sesei ir, svarbiausia, nepraranda pasiryžimo ginti Tėvynę iki paskutinio atodūsio. Apie atsakomybę, ištvermę ir tylų pasirinkimą stovėti už savo šalį – atviras pokalbis su Šaulių sąjungos Vilniaus 10 rinktinės mokomosios kuopos 2 būrio vadu Mindaugu Kulboku.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kelias į kosmosą dažniausiai prasideda ne nuo raketų, o nuo sprendimo nebetikėti ribomis, kurias kažkas tau nubrėžė. Aivaras Vilutis savarankiškai iš naujo mokėsi biologijos ir chemijos, perlaikė egzaminus ir pasuko į biofiziką, kuri jį nuvedė iki NASA. Dabar jis astrobiologijos dėka ieško atsakymo į vieną fundamentaliausių klausimų – kaip atpažinti gyvybės pėdsakus kosmose. Užburiantis ir įkvepiantis pokalbis – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kai vieni planuoja grįžti po darbo namo ar vakare nueiti į teatrą, jo gyvenime yra buvę, kad vietoje vakarienės jis išvyko į misiją gelbėti žmonių iš karo zonos. Kariuomenės majoras Jurgis Norvaiša, dabar tarnaujantis NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro štabe Rygoje, atsakomybės neromantizuoja, nes jam ji nei prasideda, nei baigiasi uniforma. Tad ją jis skiepija ir savo vaikams. Atviras pokalbis apie pareigą, pasirinkimus ir gyvenimo prasmę ten, kur sprendimai turi tikrą svorį.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ji sako, kad nė vienas neturime pažadėto rytojaus. Vos pagimdžiusi trečiąjį vaikelį, su antruoju sūnumi ligoninėje laukė donoro ir žinojo, kad jeigu šįkart nepavyks, sūnus gali mirti. Reta genetinė liga ir būtina kaulų čiulpų transplantacija tapo didžiausiu šeimos išbandymu, virtusiu neįkainojama stiprybės ir dėkingumo pamoka. Tai istorija apie tikėjimą, meilę ir milžinišką viltį, kuri nepaleidžia net tada, kai labai tamsu. Pokalbis su Birute Wish apie prasmę, apie jaudinantį susitikimą su sūnaus donoru ir kaip žmones gali sujungti ne tik kraujas, bet ir gerumas.

Ved. Viktorija Urbonaitė.

Dažnai kūrėjai svajoja apie ovacijas. Tuo tarpu režisierius Justinas Vinciūnas sako, jog svarbiausia, kad žiūrovai reaguotų. Jaunosios kartos teatro kūrėjas, pelnęs „Auksinį scenos kryžių“, atviras – jo kelias prasidėjo nuo vaikystės scenos Pravieniškėse iki spektaklių didžiosiose Lietuvos scenose. Pokalbis apie tai, kodėl teatras turi provokuoti, kaip gimsta ryšys su publika ir kodėl jis pats sau yra griežčiausias kritikas – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis yra vienintelis pareigūnas Lietuvoje, vadovavęs net trims tarnyboms – pasieniečiams, policijai ir ugniagesiams. Šiandien Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas generolas Renatas Požėla sako, kad kartotų šį kelią, nes čia jo pašaukimas, čia prasmė. Apie nematomą uniformos pusę, apie kilnumą, drąsą kovoti su sunkiai valdoma stichija – ugnimi ir apie prabangą jausti, net kai nutinka kažkas negero, nes tai ženklas, kad dar esame laisvi, kadangi jo kolegos ukrainiečiai sako, jog gelbėdami nebejaučia nieko. Atviras ir šiltas pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė.