Nutylėta ir ignoruota sovietmečio pusė – apleisti, atskirti ir už šeimos ribų atsidūrę vaikai. Kokių motyvų vedami tėvai priimdavo sprendimą atsisakyti savo vaikų, o kada okupacinė valdžia nuspręsdavo juos atskirti nuo šeimos? Panaikinant vaikus buvo sprendžiamos ne tik asmeninės ar visuomeninės, bet net ir valstybinės problemos. Apie atsikratymą vaikais sovietmečio Lietuvoje.
Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikė hum. m. dr. Ieva Balčiūnė.
Ved. Rimas Bružas

Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare Rytų Prūsijos vaikams atnešė siaubą. Jie matė gimtuosius namus niokojančius sovietų karius, matė tankų traiškomas pabėgelių kolonas. Netekę ar atskirti nuo tėvų, jie gavo „vilko vaikų“ pavadinimą. Ieškodami maisto ir išsigelbėjimo, jie traukė į Lietuvą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto doktarantė Rūta Matimaitytė.

Ved. Rimas Bružas

Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija?
Laidoje dalyvauja Kauno zoologijos sodo darbuotojas Rimvydas Mikutavičius.
Ved. Rimas Bružas

Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas Juozas Banionis.

Ved. Rimas Bružas

Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas.

Ved. Rimas Bružas

Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu.
Ved. Rimas Bružas

Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas.
Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas.

Ved. Rimas Bružas

Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo nacių nužudytas drauge su Jurbarko žydais. Kolosali didelio žmogaus tragedija – drauge su Vinco Grybo vaikaite, jo vardo muziejaus vadove Rasa Grybaite.
Ved. Rimas Bružas

Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vienas svarbiausių momentų yra teisė, apie tai laidoje su VU Teisės fakulteto doc. dr. Indre Isokaite-Valuže.

Ved. Rimas Bružas

Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko istorija.
Laidoje dalyvauja knygos „Karo laiškai” autorius, filosofas, rašytojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Tomas Kačerauskas.

Ved. Rimas Bružas