Marija Gimbutienė – lyg ir legenda, bet lyg ir mažai žinome apie ją. Taip dažnai nutinka su žymiais žmonėm, sako Rasa Navickaitė, lyginamųjų lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė. 2023 m. pasirodė Rasos studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“ – išsami kritinė biografija, skirta pristatyti šiai unikaliai pasaulinio garso mokslininkei. Žinoma, Rasai tai jau praeitas etapas, kaip tyrėja ji šiandien gilinasi į kitas temas – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istoriją, homofobiją. Mums buvo smalsu pamatyti ryšius tarp šių temų, tad pakalbėjome apie Gimbutienės idėjas, homofobiją sovietmečiu, konversijos terapiją, kriminalizuojančius įstatymus, modernių deivių kultą, lytiškumą.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Kultūroje matau per daug pervargusių žmonių“, – sako kultūros lauko lyderė, meno prodiuserė, festivalių „Naujasis Baltijos šokis“, „Contempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė, kuri neseniai savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad šiai vasarai šoka lauk iš festivalių traukinio. Kas yra Gintarė be festivalių ir kaip ji ieško atsakymų į šį klausimą? Ambicingą meną į Lietuvą atvežanti prodiuserė pirmąkart viešai dalinasi, kaip dabar gyvena gyvą gyvenimą.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Nepatikėsit – pakviečiau į laidą dvi pasiutusiai prityrusias psichoterapeutes ir pradėjau klausinėti apie... orą. Tik ar kalbos apie orą ir būna apie jį? O gal jau per daug „dypiname“ ir reiktų truputį paviršiaus? Kokia tokių kalbų paskirtis? Pašnekesys apie psichoterapiją, lietų ir apie ypatingą santykių kategoriją – draugystę, su dviem draugėm. Jos – psichoterapeutė, grupių analitinė, Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės asociacijos prezidentė Taida Tiriūnė ir daktarė Rasa Bieliauskaitė – Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos analitikė, viena iš Individualiosios psichologijos instituto steigėjų.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Iš pradžių su nevyriausybinės organizacijos „RIbologija“ ir emocinės pagalbos tinklapio „prabilk.lt“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte aptarėme, kokia socialiai ir kultūriškai „įkrauta“ kūno dalis yra moters pilvas. Jis apima tokias temas kaip išvaizdos standartai, vaisingumas, reprodukcinės teisės ir seksualinis smurtas. Rugilė su kolegėm įkūrė tinklapį „prabilk.lt“, kur galima anonimiškai rasti aktualios informacijos patyrusiems seksualinį smurtą ir saugiai pasidalinti savo istorija. Ir tuomet perėjom į moterų santykių temą. Kodėl atsitinka taip, kad moteris moteriai būna žiauresnė nei vyrai, ir kur yra riba tarp moterų konkurencijos ir kenkimo viena kitai. Kokie praktiški žingsniai reikalingi, kai nori patikėti gerais vyrais ir gerom moterim, jei iki šiol su vienais ar kitais turėjai traumuojančią patirtį? Ir kokia tame yra asmeninės atsakomybės reflektuoti, augti ir gyti svarba.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė
(Nerijaus Kuzmicko nuotr.)

Gydytoja Jurgita Šukevičienė paliko šeimos gydytojos praktiką, nes 10 minučių jai – nepakankamas laiko tarpas suvokti paciento problemas ir rasti joms sprendimus. O štai kaip endobiogenikė ji pirmo vizito metu net 2 valandas kalbasi su pacientu, analizuoja laboratorijos tyrimų duomenis, apžvelgia žmogaus elgesną, įpročius, visą sveikatos istoriją. Taip pažįsta giliausias negalavimų priežastis ir gali padėti jas spręsti priežasties lygmenyje. Svarbiausia endobiogenikoje – hormonai. Gydytoja supažindina su visais svarbiausiais hormonais ir jų (dis)balanso reikšme. Anot Jurgitos, endobiogenika – būdas giliai save pažinti ir geriau jaustis, o pokyčiai visad prasideda nuo nuoširdaus pokalbio su savimi. Kaip tai padaryt? Išgriskite.


Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Vulva? Sėklidės? Patogu tai tarti? Norisi kikenti? Kokiame lytiškumo brandos etape jaučiatės esantys? Lytiškumo ugdytoja Akvilė Giniota pasiūlė kelis kriterijus, kaip pasitikrinti. Epizode pasivažinėjom lytiškumo temų linksmaisiais kalneliais – nuo „Lolitos“, fantazijų, Froido iki to, kaip lytiškumo edukacija susijusi su emocine sveikata. Aišku, ribos, sutikimas – aptarėm vieną labai konkrečią situaciją. Akvilė mūsų tinklalaidės rekordininkė – svečiuose trečią kartą. Paklausius bus aišku, kodėl.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Filmo „Amžinai stilingos“ autorė Lina Lytė Plioplytė grįžo į ekranus su filmu „Mėnesinės“ ir užsuko pas mus premjeros išvakarėse. Visai nekuždėdamos pasikalbėjom apie žmonių su gimda ypatumą – ciklą. Kokios fazės jį sudaro ir kuo pasižymi? Kodėl menopauzė dar vadinama atvirkštine paauglyste? Kas yra tamponų mokestis ir kodėl jis egzistuoja? Ir kaip filme atsirado Naomi Watts?

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Gydytoja Jurgita Šukevičienė paliko šeimos gydytojos praktiką, nes 10 minučių jai – nepakankamas laiko tarpas suvokti paciento problemas ir rasti joms sprendimus. O štai kaip endobiogenikė ji pirmo vizito metu net 2 valandas kalbasi su pacientu, analizuoja laboratorijos tyrimų duomenis, apžvelgia žmogaus elgesną, įpročius, visą sveikatos istoriją. Taip pažįsta giliausias negalavimų priežastis ir gali padėti jas spręsti priežasties lygmenyje. Svarbiausia endobiogenikoje – hormonai. Gydytoja supažindina su visais svarbiausiais hormonais ir jų (dis)balanso reikšme. Anot Jurgitos, endobiogenika – būdas giliai save pažinti ir geriau jaustis, o pokyčiai visad prasideda nuo nuoširdaus pokalbio su savimi. Kaip tai padaryt? Išgriskite.


Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

„Kuo labiau eini į išorę, tuo daugiau turi eiti į vidų“, – sako alchemikai. Ten ir pasivaikščiojom. Bet truputį aptarėm ir materijos klausimų. Daugiau nei 25 metus Algirdas Brukštus Vilniaus Universitete dėsto alchemijos kursą. Pats baigęs chemiją, kurią irgi dėsto. Kažkuriame gyvenimo etape mokslininkas pajuto, kad kažkas veržia, ir pradėjo dairytis psichologijos žinių. Ar tai buvo tapatybės krizė? Nežinia. Bet panašu, kad Algirdui puikiai pavyko sujungti racionalų pradą su iracionaliuoju. Prie visų veiklų šiandien jis dar ir individualiosios psichologijos konsultantas. Epizodas apie tapatybės krizes, alchemiją, mokslo išaukštinimą, žmogų, jungtis.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

(R. Kavaliausko nuotr.)

Kai komunikacijos konsultantei Snieguolei Matonienei nusibodo paplitęs požiūris į vyresnius profesionalus, su kolegėmis įsteigė judėjimą „Brandu“. Ne karingą, bet norintį draugiškai atskleisti brandaus talento ir kvalifikacijos žmonių vertes darbo rinkoje. Entuziastingai trise pasvarstėme apie vyresnio amžiaus darbuotojų realybę ieškant darbo, brandaus žmogaus savybes ir amžių kaip galimą pranašumą. Prognozės sako, kad tiek Lietuva, tiek Europa senės ir toliau, bet darbdaviai vis dėlto kratosi vyresnių žmonių, nors darbuotojų daug kur trūksta. Kodėl? Kas bendruomenes daro sveikas? Kas gerėja su amžiumi?


Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė