Mentorystė gali stipriai prisidėti prie profesinio pokyčio ar proveržio, įsitikinęs Saulius Alksnis, karjeros mentorystės platformos įkūrėjas. Jis įkvepia organizacijas auginti ir motyvuoti savo darbuotojus, realizuoti jų potencialą. Kuo mentorystė skiriasi nuo ugdomojo vadovavimo, psichoterapijos ar konsultavimo? Kada profesinė laimė gali tapti kėslia lape? Kaip susikurti vertingiausią ugdytinės ir mentorės santykį? Kaip būti geru ugdytiniu? Ir kas po galais yra sandrikas?

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Lietuvos nacionalinio dramos teatro” viena meno vadovų, „Auksinio scenos kryžiaus” laureatė režisierė Eglė Švedkauskaitė atvirai pasakoja apie kūrybinius ir gyvenimo iššūkius, atskleidžia, kaip ir iš ko gimsta jos menas, kaip idėja virsta spektakliu. Įvardijam ir bendrus vardiklius jos spektakliuose. Šioje tinklalaidėje be pokalbio ir tradicinių mūsų žaidimų dar rasit ir ASMR, ir operinio dainavimo. Ir pamąstymų, kaip atrodo laikas.



Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

(M. Mireckaitės nuotr. )

Žurnalistė Giedrė Čiužaitė yra tas retas atvejis šiais laikais – dirba vienoje srityje ir vienoje darbovietėje apie 20 metų. Prisiekusi LRT radijo darbuotoja visą brandų gyvenimą kalbina žmones. Ir Vilniaus universitete apie radijo meną kalba studentams. Kaip kalbėtis? Kaip pamatyti žmogų? Kas skiria dialogą, pokalbį, interviu? Ir, žinoma, kas yra galopada ir čiuviakai?!

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Neseniai Marija grįžo iš savanoriškos misijos Ukrainoje, kur lietuvių įsteigtose prieglaudose labai sėkmingai pravedė nuo karo siaubų kenčiančioms ukrainietėms pabėgėlėms dramos terapiją. O kažkada Marija save įsivaizdavo kaip didžiulį dangoraižį su daugybe žmonių ir vyksmo. Būtent tokia ir atrodo pati dramaturgė, dramos terapeutė Marija Judzentavičiūtė: rašo pjeses ir scenarijus, sukūrė šeimą, dirba kaip terapeutė su įvairiausiom grupėm: žmonėm su negalia, aukštų gabumų vaikais, senjorais, bandžiusiais žudytis vyrais. Su pastaraisiais ji pasiekė tokių gerų rezultatų, kad dabar skaito pranešimus apie tai. Daug kalbėjom apie juoką: kas juokauja ir ne, kodėl juokaudami išgyvename. O pabaigoje Marija praktiškai pamokė, kaip pastiprinti savo vidinį vaiką. Kažkada Marija perskaitė visą šventąjį raštą, ieškodama nors vienos vietos, kur dievas juokautų. Ar rado? Išgirskit!


Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Ar jautėte ant savęs drabužius iki tol, kol to nepaklausiau?” – teiraujasi neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Ar realybė viena? Ar jūs – tikrovė? O gal holograma? Tinklalaidėje aptarėm realybės suvokimo kampus; skirtingas smegenų dalis ir kaip jos pasiskirsčiusios perduoti ir apdoroti informaciją; apie tinklus (mumyse, grybų ir kitus); apie tai, kuo skiriasi nerviniai centrai ir smegenys (tai ar augalai jaučia?); apie psichedelikų svarbą medicinoje. Ir išgirdom, kaip Urtė smegenų veiklą paaiškintų vaikui. Po mūsų veržlaus pokalbio neuromokslininkė džiaugėsi, kad jis buvo kitoks. O koks jis jums?


Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

(Martyno Zarembos nuotr.)

Pokalbis, keitęs dažnius nuo mokslo iki Eurovizijos. Keisti dažnius būdinga ir pašnekovei Giedrei Ivanovai – humanitarinių mokslų daktarei, muzikinio dueto „Sun Francisco“ narei, žurnalų bendradarbei, vokalo mokytojai, dviejų dukrų mamai. Pilna gyvybės kūrėja ir mokslininkė savo mokslo darbuose tyrinėjo dar neliestas temas, tokias kaip muzikinė raiška lietuvių dramaturgo Kosto Ostrausko pjesėse ar Kventino Tarantino filme „Ištrūkęs Džiangas“. Kas bendra šiems kūrėjams? Ar išeitų į Euroviziją pažvelgti moksliniu žvilgsniu? Kas yra semiotika? Ir iki kokių opozicijų dažniausiai susiprastina visi naratyvai? Visa tai – šiame „Žaidžiam žmogų“ epizode.
Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

(Luko Bendinsko nuotr.)

Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikų (VULSK) Kraujo centro vadovės gydytojos hematologės Linos Kryžauskaitės teigimu, kraujo donorystės situacija Lietuvoje galime didžiuotis: 100% kraujo donorų – neatlygintini, 80% jų aukoja reguliariai.
Visgi labai trūksta naujų kraujo donorų, todėl į esamus reguliarius donorus tenka kreiptis itin dažnai.
Gydytoja mus praveda tuo keliu, kuriuo keliauja donorų kraujas: nuo sveikatos ir rizikų įvertinimo, skirtingų kraujo rūšių ištyrimo ir paruošimo iki situacijų, kuriose tas kraujas panaudojamas. Kraujo paklausa kasdien labai didelė, ir kraujo vos užtenka. Ypač donavimas krenta sausį, vasarį, gegužę, birželį. Galbūt tai puiki proga tapti kraujo donoru? Beje, kaip manot, kas dažniau aukoja kraujo – vyrai ar moterys? O kas jo turi daugiau? Ar galima donuoti kraują būnant gėjum, turint tatuiruočių ir auskarų? Kokie gajūs mitai, susiję su kraujo donoryste? Atsakymai – šioje tinklalaidėje!

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

(S. Lisausko nuotr.)

Su Naujaisiais, miela „Žaidžiam žmogų“ bendruomene! Ar užsirašėte svajonių šiems metams? Režisierius Saulius Baradinskas šiuo metu vienoje gyvena. Kelioms savaitėms grįžęs namo iš režisūros studijų Los Andžele, „American Film Institute Conservatory“ mokykloje, jis apsilankė mūsų studijoje ir pasidalino šviežiais įspūdžiais. Koks jausmas būti svajonės pildymosi sūkury? Kokia svajonių pildymosi kaina? Kaip atlaikyti krūvį mokantis Holivude? Saulius papasakoja apie savo santykį su vidiniu vaiku ir kodėl jam taip svarbu juo pasirūpinti. Drauge aptariam ir vidinio vaiko santykį su suaugusia dalimi, etikečių paskirtį ir kokia tema dominavo Sauliaus jau sukurtuose filmuose studijose Holivude.

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Tai 80-tas „Žaidžiam žmogų“ pasisveikinimas eteryje su jumis! Ir paskutinis šių metų epizodas. Tai ir pabuvom truputį progiškai – kalbėjom apie švenčių jausmą, senų ir naujų etapų sandūras ir sužaidėm vieną naują žaidimą, kurį greitai atpažino ir prisijaukino laidos pašnekovė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė. Ji jau apie dvi dešimtis metų veikia psichikos sveikatos lauke ir pasidalino įžvalgom, kaip šis laukas keitėsi, kada taip ryškiai aktualizavosi emocinės sveikatos temos ir ką tai atnešė žmonėms. Galbūt daug žinių apie emocinę sveikatą gali tapti netgi kliūtimi santykiuose? Kada pasitelkti nuolankumą? Ir kodėl svarbu nepatologizuoti savęs?

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Rita Škrialytė-Vrubliauskė kaip socialinė darbuotoja yra susidūrusi ir reagavusi į įvairias krizines situacijas. Visgi tai, ką matė miške, kartu su kitais organizacijos „Sienos grupė” savanoriais gelbėdama pabėgėlių gyvybes, jos širdyje užimta ypatingą vietą. Kalbėjome apie Lietuvos politiką migrantų atžvilgiu, žiniasklaidos vaidmenį ir mūsų visuomenės neišmoktas pamokas pabėgėlių krizės akivaizdoje. Taip pat apie dažną lietuvių juoda/balta matymą, kuriame labai trūksta daugiau atspalvių ir niuansų. Rita pasakojo, kiek daug gauname savanoriaudami ir gebėdami žvelgti į pabėgėlius kaip į žmones.

Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė