Raumenų masės mažėjimas arba raumenų senėjimas gali prasidėti jau nuo 30 metų. Kokia yra jėgos treniruočių svarba kitų fizinio aktyvumo veiklų paveiksle?

Iniciatyva ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais. „Iš telefonų – į mokyklą!“.

Dalis perkančiųjų avalynę dažnai nežino, kad jai galioja 2 metų garantija, tačiau pasitaiko ir taisyklėmis manipuliuojančių pirkėjų.

Kupiškyje daugėja gatvės meno iniciatyvų

Ved. Ignas Andriukevičius.

Sukanka 25-eri metai, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Kokių iššūkių kyla užtikrinant šio Lietuvos kampelio išskirtinumą?

„Jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje“, - taip sako penkiskart Lietuvos ištvermės jojimo čempionė Ugnė Zalieckienė, pirmoji lietuvė sėkmingai įveikusi jojimo Dakaru vadinamą trasą.

Nusivylę socialinių tinklų turiniu ar jų algoritmais, dalis žmonių ieško naujų erdvių diskutuoti. Kaip keičiasi socialiniai tinklai ir požiūris į juos?

Nuo vasaros vidurio už viešąjį transportą mokėdami daugiau, vilniečiai tikisi važiuoti švaresniais autobusais ir troleibusais.

Ved. Darius Matas

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.

Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?

Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.

Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.

Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.

Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?

Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

10–12. Ved. Edvardas Kubilius

Ar perkate mažiau alkoholio bei rūkalų jam pabrangus? Ar pasiteisina traukinių stotyse įrengti bilietomatai?

Absoliuti klausa: gebėjimas, išgirdus muzikinį garsą, jį tiksliai atpažinti. Dovana tai ar iššūkis?

Neregiai, turintys šunis vedlius, gali būti persekiojami teisininkų, mat Lietuvoje parengti ar rengiami šunys neatitinka įstatymais nustatytos tvarkos.

Artėjant renginių atvirose erdvėse sezonui dalis mokslininkų siūlo persvarstyti, ar visur gamtoje turėtų būti leidžiami didžiuliai triukšmingi koncertai ar kitos veiklos.

Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje įsibėgėja archeologinių parodų ciklas, kuris vietos žmonėms padeda suprasti, kaip gyveno būtent jų krašte prieš šimtmečius įsikūrę žmonės.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Praėjusią savaitę NBA įvyko neįtikėtini mainai - Dalaso Maveriks iškeitė savo pasididžiavimą ir žvaigždę - Luką Dončičių. Fanai ir ekspertai iki dabar svarsto, kodėl taip įvyko.

„Tėvų linija“. Jau metus psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais teikiamos ne tik telefonu, bet ir elektroniniais laiškais.

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis su pirmąja lietuve profesore Harvarde - oftalmologe Ūla Višomirskyte Jurkūnas. Kaip ji įsitvirtino Harvarde ir kaip kartu su komanda sukūrė išskirtinę kamieninių ląstelių technologiją, kuri gali padėti susigrąžinti regėjimą?

Vėliau laidoje kalbėsime apie miesto bitininkavimą. Šios srities entuziastai sako, kad ir žiemą turi darbo, o įvairūs tyrimai patvirtina, kad mieste avilius statyti verta.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.

Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.

Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.

Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?

Ved. Agnė Skamarakaitė

COVID-19 pandemija ne tik supurtė mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir padarė ilgalaikį poveikį mūsų apsipirkimo įpročiams. Tai atskleidžia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų tyrimai.

2024 m. Lietuva minėjo Dainų šventės šimtmetį. Savaitė įspūdingų renginių sutelkė šalies žmones, pritraukė minias turistų, namo pakvietė grįžti šimtus pasaulio lietuvių. Ką mums reiškia tokia tradicija? Ko reikia tam, kad gimtų tokio masto renginys? Kaip jam pasiruošti? Kokios mintys kelios minutės iki koncerto sukasi kūrėjų galvose?

Girdėti generinių vaistų pavadinimą greičiausiai teko daugeliui, tačiau tiksliau paaiškinti, kas tai yra, galėtų ne kiekvienas. 15min portale atlikta apklausa parodė, kad kone pusė šalies gyventojų nežino, kas yra generiniai vaistai. Į klausimą „Ar žinote, kas yra generiniai vaistai?“ teigiamai atsakė 49 proc., beveik keturiasdešimt procentų nežinojo, kas tai, o dar trylika procentų nebuvo tikri dėl savo žinių.

Jau ne vienerius metus jauni dainininkai iš Tauragės pelno prizines vietas įvairiuose konkursuose, televizijos dainų projektuose. Daugelį šių mokinių ugdo Tauragės meno mokyklos vokalo pedagogė Alina Dambrauskienė. Kaip ji atranda ir padeda augti muzikos talentams? Mokytoją Tauragėje kalbino Vesta Vitkutė.

Apie pensinio amžiaus įdarbinimo galimybes. Statistiska rodo, kad situacija gerėja.

Apie elektroninių atliekų rūšiavimą. Daugėją tokių atliekų vagysčių, kodėl? Kaip rūšiuoti tokias atliekas?

Antrą laidos valandą apie šiltą sausį ir iš to kylančias rizikas. Erkės taip ir neužmigo. Kaip pasikeitė miškai?

Urtė Korsakovaitė