Atsiranda vis įvairesnių dantų balinimo priemonių – nuo profesionalių procedūrų klinikose iki pastų, juostelių, gelių ar internetu siūlomų rinkinių. Ar noras turėti baltesnius dantis gali turėti pasekmių jų sveikatai? Apie tai – VU Medicinos fakulteto lektorė, gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė ir medicinos mokslų daktarė, gydytoja odontologė Rūta Bendinskaitė.

Dangaus reiškinių ir stichijų stebėtojams ši vasara tikrai nebuvo nuobodi: audros, meteorų lietūs, saulės užtemimas ir pašvaistės. Ką „Sky Chasers LT“ entuziastams pavyko užfiksuoti Lietuvoje, kiek kilometrų tenka nuvažiuoti medžiojant įspūdingiausius vaizdus ir kaip iš anksto numatyti, kur bei kada verta pakelti akis į dangų?

Jei kada nors gavote oficialų institucijos raštą ir perskaitę nesupratote, kas jame parašyta, „Sodra“ siekia, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau. Įstaigoje įgyvendinamas projektas „Rašykime klientams paprastai“, kurio tikslas – kad klientams siunčiami raštai būtų aiškūs, suprantami ir parašyti žmogui.

Atsiranda vis įvairesnių dantų balinimo priemonių – nuo profesionalių procedūrų klinikose iki pastų, juostelių, gelių ar internetu siūlomų rinkinių. Ar noras turėti baltesnius dantis gali turėti pasekmių jų sveikatai?

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvių sukurta interaktyvi programėlė padės mokytis atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas. Anot kūrėjų, tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali lemti apie 58 proc. darbo rezultatų įvairiose profesijose, o net 90 proc. aukščiausio lygio darbuotojų pasižymi aukštu emociniu intelektu. Todėl emocinė gerovė ir emocinis intelektas šiandien yra svarbūs ne tik asmeniniam augimui, bet ir profesinei sėkmei bei santykių kokybei. Apie programėlę pasakojo jos kūrėjai: KTU alumnas Eimantas Butkus ir kriminalinės psichologijos studijas Anglijoje baigusi Fausta Dambrauskaitė.

Rugpjūtį įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai – pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip buvo iki šiol. Tiesa, ne visiems norintiems įsigyti būstą pavyks tą padaryti tokiomis sąlygomis, sprendimą dėl pradinio įnašo dydžio kiekvienu atveju priims paskolą suteikianti kredito įstaiga. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – klausytoja Aušra, „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas ir Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Milda Stankuvienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip į tvarumo temą pažvelgti praktiškai? Kaip taisyti, pernaudoti ir kurti iš naujo, užuot išmetus? Būtent to siekia mokyti mobilios kūrybinės dirbtuvės, atvežančios tvarią madą, kūrybą ir inovacijas į bendruomenes.

Lietuvių sukurta interaktyvi programėlė padės išmokti valdyti emocijas. Anot kūrėjų, emocinė gerovė ir emocinis intelektas šiandieniniame pasaulyje svarbus ne tik asmeniniam augimui, bet ir profesinei sėkmei bei santykių kokybei.

Rugpjūtį įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai – pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip buvo iki šiol. Lietuvos bankas tokį sprendimą priėmė siekdamas palengvinti būsto įsigijimą, nes sukaupti pradinę sumą tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems gyventojams. Tiesa, ne visiems norintiems įsigyti būstą pavyks tą padaryti tokiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į konkretaus kliento finansinę situaciją ir įsigyjamą būstą, sprendimą dėl pradinio įnašo dydžio kiekvienu atveju priims paskolą suteikianti kredito įstaiga.

90-metį minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia keliauti po Lietuvą ir dalyvauti interaktyviame žaidime „90 Maironio balsų“.

Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Tiesa, jie baiminasi, kad ateityje puodžių gali ir nelikti.

Ved. Darius Matas.

Penktosiose „Korgių lenktynėse“ dalyvavo 150 korgių iš 9 šalių. Apie tai kalba „Korgių lenktynių“ organizatoriai Edvinas Miškas Grinius) ir Dovilė Bielousovaitė.

Naujausias ekspertų grupės „PopuList“ tyrimas rodo, kad šiuo metu beveik kas ketvirtas rinkėjas Europoje balsuoja už kraštutinių dešiniųjų partijas. Per ketvirtį amžiaus balsuojančiųjų už šias jėgas padaugėjo beveik penkis kartus. Kodėl žmonės vis dažniau renkasi radikalesnes politines jėgas? Ir ką tai reiškia demokratijoms Europoje?
Atsakymų ieškokite pokalbyje su Jungtinių Valstijų Džordžijos universiteto tarptautinių santykių profesoriumi, knygų autoriumi Cas Mudde.
Profesorių kalbina Beatričė Bankauskaitė.

Kaip dingusių žmonių ir gyvūnų ieškoma dronais? Pokalbis su „Drone ops“ įkūrėju Edvinu Liepiniu.

Kaip dingusių žmonių ir gyvūnų ieškoma dronais? Kazlų Rūdos miškuose pasiklydusios moters buvo ieškoma ir naudojant spalvinės paieškos metodą, nes buvo žinoma, kad moteris buvo apsirengusi mėlynai, tai paieška buvo orientuota į šios spalvos objektų aptikimą. Pokalbis su „Drone ops“ įkūrėju Edvinu Liepiniu.

Penktosiose „Korgių lenktynėse“ dalyvavo 150 korgių iš 9 šalių. Apie šias lenktynes pasakoja jų organizatoriai Edvinas Miškas Grinius ir Dovilė Bielousovaitė.

Keturios dešimtys ugniagesių iš Lietuvos padėjo gesinti gaisrus pietų Prancūzijoje.

Naujausias tyrimas parodė, kad šiuo metu beveik kas ketvirtas rinkėjas Europoje balsuoja už kraštutinių dešiniųjų partijas. Per ketvirtį amžiaus balsuojančiųjų už šias jėgas padaugėjo beveik penkis kartus. Jungtinių Valstijų Džordžijos universiteto tarptautiinių santykių profesorius Kasas Mude sako, kad žmonės atsigręžia į kraštutinę dešinę, nes tradicinės partijos nesugeba tinkamai dirbti ir pasiūlyti rinkėjams naujų idėjų.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kunigų celibatas Romos katalikų bažnyčioje: ar yra ženklų, kad jo bus atsisakyta? Laidoje – kunigas Linas Braukyla, „Mažosios studijos“ redaktorė Rūta Tumėnaitė ir leidyklos „Artuma“ vadovas Darius Chmieliauskas.