Koks yra žiniasklaidos vaidmuo atstovaujant pažeidžiamoms grupėms? Ar žurnalistų keliami klausimai ir viešinamos istorijos gali tapti pokyčių katalizatoriumi?
Transliacijoje iš Žmogaus teisių forumo dalyvauja: Džina Donauskaitė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, Indrė Kiršaitė, NARA žurnalistė,
Domantė Platūkytė, LRT žurnalistė, rašanti žmogaus teisių temomis.

Ved. Darius Matas

Dalis visuomenės žmogaus teisių gynimą tapatina tik su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, o į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus žvelgia įtariai ir dažnai kritiškai. Ką reiškia būti aktyvistu ir kalbėti nepatogiomis temomis?

Tarptautinė žmogaus teisių diena, skirta pagerbti bei nuolat prisiminti 1948 metais priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dalis visuomenės žmogaus teisių gynimą tapatina tik su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, o į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus žvelgia įtariai ir dažnai kritiškai. Ką reiškia būti aktyvistu ir kalbėti nepatogiomis temomis?

Koks yra žiniasklaidos vaidmuo atstovaujant pažeidžiamoms grupėms? Ar žurnalistų keliami klausimai ir viešinamos istorijos gali tapti pokyčių katalizatoriumi?

Saugus ir orus būstas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nors statistika rodo, kad dauguma lietuvių gyvena nuosavame būste, dalis ekspertų pastebi, kad šalyje gilėja būsto (ne)įperkamumo problema, stinga socialinių būstų. Kaip formuoti socialinę nelygybę mažinančią būsto politiką ir kurti socialiai teisingą visuomenę?

Daugeliui žmonių svarbu išsaugoti savo kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius. Tą daryti siekia ir tautinių mažumų Lietuvoje atstovai. Tačiau neretai tai gali virsti atskirties priežastimi ar lemti prastesnį išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes. Kaip surasti optimalų sprendimą tautinės mažumos vaikui įgyti kokybišką išsilavinimą, išsaugant savo tapatybę, puoselėjant savo kalbą ir tradicijas, lygiaverčiai mokėti valstybinę kalbą ir įgyti kompetencijas, leidžiančias veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime?

Pokalbis su įstaigos „Prirašytos rankos“ savanoriu Mariumi Macevičiumi, kuris tinklalaidėse kalbina įkalinimo įstaigų kalinius. Už šį projektą savanorytės apdovanojimuose jis ką tik pelnė pokyčių kūrėjo nominaciją.
Pokalbyje taip pat dalyvauja ir šios iniciatyvos įkūrėja ir vadovė Ieva Mackutė.

Kaip psichologiškai ir fiziškai susigyventi, kad nebeturi galūnės? Apie savo būdus ir kelią pasakoja kojos Ukrainoje netekęs savanoris Ričardas Savickas. Pokalbyje taip pat dalyvauja viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.

„Yra techninių niuansų, kainos klausimas, tačiau esminis dalykas yra valia“, taip Ukrainos karys, dronistas Dmytro komentuoja situaciją, kai Vilniaus oro uostas reguliariai uždaromas dėl iš Baltarusijos siunčiamų balionų.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Policijos duomenimis, pernai fiksuota daugiau negu 2,8 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai. Net 180 paspirtukų vairuotojų ar keleivių patyrė sužeidimų eismo įvykiuose. Apie traumas ir šalmus, galinčius apsaugoti nuo skaudžių nelaimių papasakojo buvęs profesionalus plento dviratininkas, dviračių parduotuvės „Velonova“ bendrasavininkis Vytautas Kaupas ir „Žalgirio klinikos“ Burnos, veido ir žandikaulių centro vadovas Dalius Matkevičius.

KTU magistrantas Martynas Anikanovas, jau daugiau nei ketverius metus dirbantis kibernetinio saugumo srityje, specializuojasi etiško įsilaužimo sferoje. Jo darbas – aptikti sistemų spragas anksčiau, nei tai gali
padaryti kibernetiniai sukčiai ar duomenis išvilioti norintys įsilaužėliai.

Naujos knygos „Mūsų brangioji Gražina. Aktorės Gražinos Balandytės gyvenimo istorija“ autorė Jurgita Lieponė: žmonės apie ją sako, kad ji buvo nuostabi, siekiau išsiaiškinti, iš ko susideda tas „nuostabi“. „Jeigu danguj yra biblioteka, tikiuosi, kad Gražiną knygą perskaitys“, – sako autorė.

Ved. Ignas Andriukevičius

KTU magistrantas Martynas Anikanovas, jau daugiau nei ketverius metus dirbantis kibernetinio saugumo srityje, specializuojasi etiško įsilaužimo sferoje. Jo darbas – aptikti sistemų spragas anksčiau, nei tai gali padaryti kibernetiniai sukčiai ar duomenis išvilioti norintys įsilaužėliai.

Rašytoja Jurgita Lieponė parašė knygą apie šviesaus atminimo aktorę Gražiną Balandytę. Knygoje „Mūsų brangioji Gražina autorė pasakoja apie teatro ir kino aktorę remdamasi jos artimųjų ir kolegų prisiminimais, didžiuliu Gražinos vyro Andriaus Čygo sukauptu archyvu – straipsnių iškarpomis, laiškais, dienoraščiais.

Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Nuo kokių traumų apsaugo šalmai?

Kaune, „Meno parko" galerijoje, kūrėja iš Lietuvos Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas". Tai pirma jų bendra paroda. Savo tapybos darbais autoriai atkreipia dėmesį į šio meto neramumus. Makabriškai juokauja, žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis.

Ved. Ignas Andriukevičius

„Regitra“ skelbia kalėdinį numerio ženklų išpardavimą. Jis vyks iki gruodžio 23 d., o kainos bus iki 50 proc. mažesnės.

Geologijos tarnyba rado 4 naujas smegduobes.

Į LRT GIRDI kreipusis Ieva klausia, ar žmogus tikrai gali netekti ligos išmokos, jeigu traumą patiria išgėręs. Kitaip tariant, nedarbingumą gauni, bet valstybė jo neapmoka, žmogus visą ligos laikotarpį lieka be pajamų.

Dailės mokytoja Eglė Dučinskienė Klaipėdoje dirba su įvairiais mokiniais, tarp jų – ir turinčiais sutrikimų. Ji sako, kad ne visi pedagogai tam pasirengę.

Ved. Edvardas Kubilius

Vis daugiau žmonių svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą. Apklausa rodo, kad apie tai svarstė 4 iš 10 gyventojų, kai prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai mažesnis. Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai.
Ved. Ignas Andriukevičius.