By BreakingFit
BreakingFit tinklalaidėje diskutuojame su įvairiais žmonėmis, sportininkais, gydytojais, treneriais ir kitais savo srities specialistais aktualiomis sveikatos, sporto, mitybos, psichologijos, bioha
... more
The podcast currently has 34 episodes available.
Labas! Čia aš, Aurelija, ir.. BreakingFit podkastas! Šį pokalbį buvo super lengva moderuoti, nes kalbėjausi man šiuo metu labai artima tema - ikimokyklinukų ir vaikų fizinį aktyvumą, su nuostabiais vaikų treneriais Žilvinu Barakausku ir Orestu Peniku. Visus, kurie turite įvairaus amžiaus vaikų ar juos planuojate, turite mažesnių brolių ar sesių, o gal treniruojate jaunimą - labai kviečiu paklausyti šio prasmingo ir naudingo pokalbio!
Trumpai apie pašnekovus:
Žilvinas Barakauskas yra vaikų asmeninis bei grupinis treneris, bei fizinio pasiruošimo treneris jaunoms sporto komandoms. Žilvinas savo sporto karjerą pradėjo irklavime, ten ir pamilo sportą ir siekė aukštumų, bet atvykus į sostinę pasuko kitu keliu, įstojo į tuometinį Vilniaus Pedagoginį Universitetą ir ten įgijo bakalauro laipsnį kūno kultūros srityje. 2017 metais pradėjo treniruoti suaugusius, tai daro ir dabar, tačiau tų pačių metų rudenį subūrė pirmąją vaikų ir paauglių grupę, ėmėsi organizuoti pirmąsias dienos stovyklas ir tai daro iki šiol. “Kodėl būtent vaikai?”, paklausiau Žilvino ir jam galvoti daug nereikėjo. “Nes jie yra viso ko pagrindas ir mūsų ateitis. Kai aš pasieksiu brandą, būtent jie stos į mano vietą ir kurs mūsų visų ateitį ir gerbuvį. Gera bus žinoti, kad aš prisidėjau prie jų ateities ir augimo.”
Antrasis pašnekovas - Orestas Penikas. Orestas yra kūno kultūros pedagogas darželyje, kuriame dirba su 3-7 metų vaikais, todėl buvo begalo įdomu išgirsti, kaip viskas vyksta praktikoje būtent su ikimokyklinukais. Jis taip pat yra bokso treneris ir veda bokso treniruotes vaikams nuo 9 metų. Vienas iš svarbiausių Oresto prioritetų - kad vaikai kuo daugiau judėtų, būtų fiziškai aktyvūs, atrastų savo mėgstamą sporto šaką ir įtrauktų tai į kasdieninę savo veiklą. Beje, jam pačiam teko išbandyti įvairių sporto šakų, tokių kaip futbolas, plaukimas, karate, boksas ties kuriuo ir apsistojo net 7 metus. O kaip paklausiau, ar šiuo metu, kai tenka didžiąją savo laiko dalį skirti kitiems, jam sunku pačiam užsiimti sportu, Orestas lengvai atšauna: “Oi ne! Mane sportas žiauriai veža, pakelia nuotaiką, po to ir diena atrodo daug prasmingesnė, todėl noriu, kuo daugiau žmonių, o ypač vaikų, atrastų sportą bei ji pamiltų taip kaip aš.”
Taigi, o dabar trumpai pagrindinės temos, kuriomis diskutavome:
- Fizinio aktyvumo rekomendacijos ikimokyklinio amžius vaikams.
- Kaip išlaikyti mažųjų susidomėjimą fiziniu aktyvumu ir pratimams, kurie lavina konkrečias fizines savybes.
- Kaip keičiasi treniruočių programos 3 ir 6 metų vaikui.
- Atostogų ir karantino įtaka mažųjų aktyvumui ir fizinėms savybėms.
- Emocinės vaikų būklės svarba treniruojantis.
- Tėvų įtaka vaikų fiziniam aktyvumui: kaip įtraukti savo vaikus, bet kartu pasportuoti tai, ko norisi ir pačiai(-iam).
- Sporto specializacija ir ankstyvas sportinių tikslų siekimas ikimokykliniame amžiuje: už ar prieš, kodėl.
- Koks tinkamiausias laikas sporto specializacijai.
- Koks galėtų būti preliminarus sporto specializacijos planas pagal amžių ir ką kiekviena sporto šaka galėtų duoti vaikui.
- Kovinių sporto šakų specifika jauname amžiuje ir nauda vaikui: tiek mergaitėms, tiek berniukams.
- Kaip galima būtų paskirstyti būrelius ir sporto veiklas savaitės dienose.
- Kada ir kaip galima būtų mokyti vaiką pralaimėti bei kodėl svarbios lygiosios ar komandinio darbo ugdymas.
- Kada paleisti ir kada paspausti vaiką laikytis pasirinktos veiklos, koks būtų planas.
- Jėgos ugdymas ikimokykliniam amžiuje: ar duoti papildomą svorį ir ar yra tame prasmės fizinių savybių atžvilgiu.
- Priešmokyklinio amžiaus vaikų lavinimo specifika ir galima visuomenės požiūrio įtaka fizinių savybių rodiklių pokyčiams.
- Kokią vertę kuria atskiras fizinio lavinimo specialistas ugdymo įstaigose, įskaitant darželius.
- Kaip dažnai vyksta užsiėmimai darželiuose, kokios jie trukmės ir kas į tuos užsiėmimus įeina ir kt.
O dabar - paklausom!
Šiandien girdėsite pokalbį gan sunkiomis, bet skausmingai svarbiomis temomis, apie kurias būtina kalbėtis garsiai ir daug. Tai valgymo sunkumai bei valgymo sutrikimai. O apie tai kalbėsiuosi su Ingrida Augute iš Taika su maistu. Jeigu jos dar nesekate Instagram - labai rekomenduoju tai padaryti.
Ingrida yra intuityvaus valgymo konsultantė ir kongnityvinės elgesio terapijos specialistė, todėl užkabinome daug psichologinių temų:
- kalbėjome apie jos pačios turėtus valgymo sunkumus, kelią pasveikimo link,
- apie tai, kada ir kodėl prasideda pirmosios valgymo sunkumų apraiškos, kaip jas atpažinti, kada jau kreiptis pagalbos ir kaip padėti pačiam sau.
- apie tai, kuo savivertė susijusi su valgymo sutrikimais,
- kuo gali pasitarnauti kognityvinė elgesio terapija ir kaip tai atrodo praktikoje,
- kas yra intuityvus valgymas, kada jis žmogui tinka ir kada gali pridaryti žalos.
P.s. Jeigu jums patinka tai, ką darome, matote tame prasmę, užsukite į Patreon.com/breakingfit arba Contribee.com/breakingfit ir paremkite mus jums patogia suma.
Šiandien, kovo 4 d. yra minima „Pasaulinė nutukimo diena“, kurios tikslas – skatinti žmones dėti visas pastangas užkirsti kelią ir gydyti nutukimą, raginti investuoti į gydymo paslaugas, skirtas žmonėms, turintiems nutukimo grėsmių. Juk žmonės, turintys antsvorio, turi ne tik sveikatos, bet ir psichologinių, emocinių problemų, dažnai patiria patyčias.
Antsvorį turėtume įvardinti kaip sveikatos problemą, o ne kaip žmogaus asmeninę savybę, sako gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Kartu su gydytoja šiandien kalbame apie svorio stigmą ir pacientų su antsvoriu patiriamas patyčias arba netaktišką elgesį medikų tarpe. Kodėl tai apskritai vyksta, kokios galimos to pasekmės, kokių priemonių galima imtis kiekvienam iš mūsų ir kokių imasi pati Evelina, kad šios problemos būtų keliamos ir išgirstos medikų bendruomenės. Kviečiu pasiklausyti ir raginu pasidalinti su savo sekėjais, draugais, šeimos nariais išgirstomis žinutėmis.
Šiandien su jogos mokytoja Aiguste Karaliūnaite podkaste „Fit tau tinka“ kalbėjome apie:
- Jogą,
- Jogos mokslą,
- Jogos tipus, kokiems žmonėms kiekvienas jų labiau tiktų,
- Apie tai, kaip apskritai išdrįsti nueiti į sporto klubą ar studiją,
- Ko ieškoti pirmosiose praktikose ar į kokias jogos mokytojo savybes atkreipti dėmesį,
Bei apie vyraujančią stigmą, kad joga žmonėms su viršsvoriu netinka.
Aigustės klausiau:
1) Kokios dažniausios fiziologinės problemos kamuoja didelį viršsvorį turinčius asmenis?
2) Kokias naudas gali joga suteikti šiems žmonėms?
3) Ką žmogus su dideliu viršsvoriu turėtų žinoti prieš lipdamas ant jogos kilimėlio?
4) Ar yra pozų, kurios visiškai nerekomenduojamos didelį viršsvorį turintiems žmonėms?
Tik trumpam staptelėsiu priminti, kad mūsų rėmėjai pirmieji išgirdo šį podkasto epizodą bei gali įtakoti mūsų tolimesnį turinį, diskutuoti, užduoti mums klausimus privačioje grupėje. Jeigu ir tu norėtum padėti mums augti ir kartu turėti šias mano išvardintas galimybes, kurių tikrai bus ir daugiau, gali mus paremti https://www.patreon.com/breakingfit arba https://contribee.com/breakingfit (šioje platformoje gali mus paremti ir vienkartine pasirinkta suma).
Šiandien su jogos mokytoja Aiguste Karaliūnaite podkaste „Fit tau tinka“ kalbėjome apie:
- Jogą,
- Jogos mokslą,
- Jogos tipus, kokiems žmonėms kiekvienas jų labiau tiktų,
- Apie tai, kaip apskritai išdrįsti nueiti į sporto klubą ar studiją,
- Ko ieškoti pirmosiose praktikose ar į kokias jogos mokytojo savybes atkreipti dėmesį,
Bei apie vyraujančią stigmą, kad joga žmonėms su viršsvoriu netinka.
Aigustės klausiau:
1) Kokios dažniausios fiziologinės problemos kamuoja didelį viršsvorį turinčius asmenis?
2) Kokias naudas gali joga suteikti šiems žmonėms?
3) Ką žmogus su dideliu viršsvoriu turėtų žinoti prieš lipdamas ant jogos kilimėlio?
4) Ar yra pozų, kurios visiškai nerekomenduojamos didelį viršsvorį turintiems žmonėms?
Tik trumpam staptelėsiu priminti, kad mūsų rėmėjai pirmieji išgirdo šį podkasto epizodą bei gali įtakoti mūsų tolimesnį turinį, diskutuoti, užduoti mums klausimus privačioje grupėje. Jeigu ir tu norėtum padėti mums augti ir kartu turėti šias mano išvardintas galimybes, kurių tikrai bus ir daugiau, gali mus paremti https://www.patreon.com/breakingfit arba https://contribee.com/breakingfit (šioje platformoje gali mus paremti ir vienkartine pasirinkta suma).
P.s. podkaste kalbėjome ir apie jums specialiai nufilmuotą jogos treniruotę, kurią rasite čia: https://breakingfit.lt/jogos-pratimai-turint-virssvori/. Nors didžiausias dėmesys buvo atkreiptas į žmones su dideliu viršsvoriu ir juos dažniausiai kamuojamas sveikatos problemas, tačiau šie jogos pratimai, ši jogos seka puikiai tinka ir pradedantiesiems. Tad po įrašo kviečiu visus išbandyti.
OK, o dabar - važiuojam!:
Kada paskutinį kartą savęs klausei „Kodėl aš tai valgau?“? Tai - ne tik viena dažnų priežasčių, kodėl internetiniai mitybos planai ilgalaikėje perspektyvoje neveikia, bet ir daugelio mums kenksmingų medžiagų vartojimo priežasčių. Vienas tokių - cukrus. BET..
Trumpam staptelėsiu priminti, kad prie BreakingFit rėmėjų patronų prisijungė Dainius ir Aistė, kurie kaip ir kiti mūsų patronai pirmieji išgirdo šį epizodą bei gali įtakoti mūsų tolimesnį turinį, diskutuoti, užduoti mums klausimus privačioje grupėje.
Jeigu ir tu norėtum padėti mums augti ir kartu turėti šias mano išvardintas galimybes, kurių tikrai bus ir daugiau, gali mus paremti Patreon arba Contribee (naujiena, kad šioje platformoje gali mus paremti ir vienkartine pasirinkta suma).
Taigi, ką šiame epizode kalbėjome su gydytoju dietologu Edvard Grišin:
Ir kitomis temomis. Štai trumpa ištrauka iš mūsų pokalbio:
Aurelija: „Išvadų pasidarę žmonės yra visokių, yra ir aktyvistų, kurie cukrų sulygina su narkotinėm medžiagom, alkoholio vartojimu. Ir tokių yra keleta pagrindinių turbūt, jeigu taip einam į psichologinę priklausomybę. Tai viena iš jų yra, kad cukrus sukelia pagirių jausmą, kad simptomus panašius į pagirias gali jausti, sakykim, tas pats nerimas, agresija, depresija ir taip toliau. Kaip tu manai?“
Edvard: „Taip, tikrai tai gali sukelti. Bet vėlgi, tai yra tie žmonės, kurie visų pirma yra jautrūs angliavandeniams ir jie turi stažą angliavandenių vartojimo, tai kad ir galvos skausmai, migreniniai skausmai dėl didelio cukraus suvartojimo gali atsirasti. Tikrai tų požymių yra labai daug. Ne visiems jie pasireiškia, bet jų tikrai yra. Ir tam tikrais požymiais, kaip cukrus, kokią daro įtaką mūsų nervinei veiklai, kokius centrus jis aktyvina, mes jį galime sulyginti su narkotikų vartojimu. Nes, pavyzdžiui, jeigu mes žiūrėsim būtent tuos mechanizmus, tai ta pati mezolimbinė sistema yra aktyvinama, na, ir tie patys neuronai ir neuronų centrai, kurie išskiria dopaminą, jie yra taip pat aktyvinami. Tiek prie cukraus suvartojimo, tiek prie opioidų suvartojimo. Tačiau, toks pat panašumas yra rastas ir vartojant didesnį kiekį riebalų.“
Aurelija: „O kaip prielaida, kad cukrui tu gali kaip ir toleranciją susikurti?“
Edvard: „Taip taip, gali toleranciją susikurti. Čia manau yra tas pats kaip ir su diabetu. Insulinas pirmiausia išsiskiria, išsiskiria, išsiskiria, bet po to jau ląstelės tampa nebejautrios jam. Ir kad tą patį efektą padaryti, turi daugiau insulino išsiskirt, kol kasa neišsenka. Tas pats ir čia - kad tą patį malonumą gauti, kas sukelia dopamino sekreciją, mums reikės su vis kiekvienu kartu kuo toliau, tuo daugiau cukraus, daugiau, daugiau ir dar daugiau. Ir jeigu tas, taip sakant, veiksmas nebus sukontroliuotas, tai gali privesti prie tikrai neigiamų padarinių, kur mes galim patirti ir, taip sakant, nutraukimo požymius. Būtent, kaip ir būna su alkoholiu, būna pas alkoholikus, ane? Arba nuo narkotikų priklausomus žmones. Tai gali būti ir tachikardijos ir galvos skausmai, drebuliai, sąmonės netekimai, psichozės ir kiti įvairiausi sutrikimai. Taip gali būti, bet tai yra kraštutinumai.“
Taigi, kviečių paklausyti mūsų išsamaus pokalbio apie vieną dažniausiai vartojamų medžiagų - cukrų.
Šiandien kviečiu valandėlę praleisti moteriškoje draugijoje klausant apie moterišką veiklą - šokius su aukštakulniais, brandą ir savo kūno priėmimą, sąmoningumo sąsajas su šokiu, kaip išgirsti savo vidinį balsą, kokia yra grakštaus, lankstaus kūno paslaptis, apie tai, ar visi gali šokti ir dar daug kitų temų, kurias palietėme su choreografe-trenere Migle Dudavičiūte.
Pati Miglė sklidina šiltos, draugiškos energijos, todėl mūsų pokalbis tiesiog praskriejo. Tikiuosi ir jums pavyks šios energijos bent trupinėlį išsinešti. O čia trumpa ištraukėlė iš mūsų pokalbio:
Aurelija: „O kaip tu manai, šokiai, pats šokis kiek tave formavo kaip asmenybę, kiek įtakos padarė?“
Miglė: „Mhm... Tai man atrodo, žinai, tokie du kertiniai taškai man. Šokis kur gyvenime padarė įtakos, tai buvo tai, kad būti momente, vat būti čia ir dabar, nes tai bene vienintelė veikla, kur vat aš galiu jausti tą akimirką iš tikro. Negalvoju nei apie ten praeitį nei apie ateitį, bet vat aš esu čia ir dabar. Tai man tas labai labai patinka, tai mane labai žavi. Ir... gal iš tikrųjų labai padėjo man priimti savo išvaizdą. Kad, aš šokdama niekada negalvoju, ar aš čia gražiai atrodau, ar aš čia gražiai apsirengus, ar kažkas į mane žiūri. Tai vat visiškas toks priėmimas, kad "it's OK" tiesiog toks koks tu esi ir taip ir būni.".
Gero klausymo!
Sveiki BreakingFit podcasto klausytojai. Įpusėjo vasara, o mes vos spėjame suktis su darbais, nors rankų jiems nudirbti turime tiek pat. Beeet... Projektas po truputėlį plečiasi, šiomis dienomis ne tik atsinaujinome savo tinklalapį, bet ir atsidarėme BreakingFit elektroninę parduotuvę. Joje rasite išskirtinai BreakingFit’eriams sukonstruotas patikimų savo srities specialistų paslaugas, kurias ir patys ne kartą išbandėme, už ypatingą kainą. Apie ką aš kalbu? Apie dalykus, aktualius kiekvienam sportuojančiam ir ne tik: kineziterapeuto, gydytojo dietologo konsultacija ir kitos. Paslaugų ir prekių krepšelis palaipsniui didės, tad nepamirškite užsukti ir įsigyti jų sau ar savo artimiesiems (parduotuvėje rasite ir dovanų kuponų).
Tik priminsiu, kad visos BreakingFit parduodamos paslaugos išsiskiria savo kaina ir sudėtimi, tad jūs ne tik įdėsite indėlį į savo pačių ateitį, paremsite BreakingFit projektą – visi likę pinigai bus skirti projekto išlaikymui ir plėtrai – bet ir sutaupysite.
O dabar grįžkime prie podkasto. :) Šiame epizode kalbame su kineziterapeute Daiva Janarauskiene bene svarbiausiomis temomis: apie treniravimąsi - apšilimą, atšalimą ir tempimo pratimus. Plačiau, apie ką mes kalbėjome:
1. Tai kas yra tas apšilimas.
2. Kaip žinoti, kokį turi atlikti apšilimą ir kiek jis turi trukti, jeigu treniruotė kasdien pvz. skiriasi.
3. Ar apšilimo trukmė = apšilimo kokybė.
4. Kokia rizika kyla simuliuojant apšilimus.
5. Ar yra skirtumas, kokio apšilimo reikia pagal sporto šaką (bėgimas, boksas, pilatesas ir t.t.) arba lygį (pradedantysis, pažengęs ir profesionalas)?
6. Tempimai ir apšilimas: kaip ten yra su tempimais apšilimo metu, kai iš vienos pusės lyg ir norisi/verta padidinti judesio amplitude, bet iš kitos - nesinori per daug atpalaiduoti raumens. Taigi kalbame, kada tai prasmingai ir kada žalinga.
7. Pagrindinės tempimų klaidos, kurias daro sportuojantieji.
8. Ar dažnai atliekant tempimo pratimus reikšmingai mažėja raumens jėga.
9. Ar tempimai/volavimai po treniruotės gali padėti sumažinti pavėluotą raumenų skausmą.
10. Su kokiomis rizikomis susiduria tie, kurie vardan jėgos išlaikymo (o gal formos) atsisako bet kokiu raumenis atpalaiduojančių metodikų. Kalbame šiek tiek ir apie raumens „atsisluoksniavimą“.
11. Ką apskritai kalba mokslas apie tai, ar volavimasis vis dar priskiriamas prie rekomenduojamų, kaip dažnai tai reiktų daryti.
12. Kam reikalingas atšalimas, ką per jį veikti ir kiek jis turi trukti intensyviai sportuojant ir ne.
Taigi, kviečiu paklausyti tiek sportininkus pradedančiuosius, tiek pažengusius:
Labas labas! Kaip ir minėjau praeitoje laidoje, keletą paskutinių epizodų įvairiomis sveikatingumo temomis įrašėme su „Sportis“ studijos kineziterapeutėmis Santa ir Daiva, tad visiems, kam aktualu - sekite mus, klausykite ir dalinkitės su visais, kuriems ši informacija praverstų.
O šiandien pratęsiame ir kiek detaliau nagrinėjame nėštumo ir pogimdyvinį periodą bei galimus kūno pokyčius. Plačiau apie ką aš čia:
1. Ką turėtų papildomai žinoti besilaukianti moteris apie savo kūną ir jo pokyčius.
2. Apie „diastasis recti“ - tiesiojo pilvo raumens prasiskyrimą, bei kokios ribos yra norma, o kada jau reikia sunerimti (duosiu užuominą: pasirodo ši problema gali kamuoti ir vyrus nieko šiems nė neįtariant).
3. Apie tai, kokią įtaką šios būklės turėjimas turi likusiam mūsų kūnui, jeigu nieko su tuo nedarysime.
4. Apie veiksnius, kurie galėtų pagelbėti dar nėštumo metu, kad išvengti šios būklės ar bent ją palengvinti.
5. Kaip reikėtų namų sąlygomis pamatuoti, ar nėra išsiskyręs tiesusis pilvo raumuo.
6. Kokiais pratimais galima sau padėti namų sąlygomis.
7. O kokie pratimai atvirkščiai - blogina situaciją.
8. Šiek tiek apie pačios Daivos patirtis nėštumo, pogimdyvinio periodo metu bei kaip atrodė šie du etapai.
Taigi, paklausom!
Sveiki, mielieji! Čia BreakingFit podcastas, kuriame, beje, per ateinančias kelias savaites girdėsite „Sportis“ studijos kineziterapeutes Santą ir Daivą, kalbančias kasdieninėmis aktualiomis sveikatingumo temomis, tad sekite mus ir nepraleiskite epizodų!
Na, o šiandienos epizode svečiuojasi kineziterapeutė Santa Povilonytė. Įdomiausia tai, kad ją bandžiau kalbinti jau trečią kartą ir kaskart kažkas nutikdavo mūsų įrašui. Buvo net taip, kad prakalbėjusios gerą valandą supratom, jog įrašinėjau neįjungusi mikrofono, bet pagaliau pavyko! Tik temos jau kiek kitokios, nes ir pati Santa yra kitokiame savo gyvenimo etape. Tad trumpai, apie ką aš čia:
Žinoma, palietėme ir daugiau temų, tad kviečiu pasiklausyti.
Galvodama apie jūsų atsiliepimus ir išreikštas mintis, ko pasigedote podkaste, nutariau pakalbinti psichologę, mindfulness praktikę Rūtą Baltušninkaitę-Navickę apie dėmesio treniravimą ir jau minėtas mindfulness praktikas. Kam aktualūs tėvystės klausimai - ji yra ir pirmoji sąmoningos tėvystės (angl. Aware parenting) instruktorė Lietuvoje.
Rūtos specializacija: stresas, trauma, mindfulness, tėvystės sunkumai, mediacija, konfliktų sprendimo būdai, pagalbos būdai sergant migrena, taip pat konsultuoja emocinio valgymo ar miego sutrikimų klausimais, todėl pokalbis gavosi gan platus ir įvairialypis.
- Kalbėjome apie tai, kas yra mindfulness.
- Kokiose srityse taikomos mindfulness praktikos.
- Su kokiomis problemomis gali padėti susitvarkyti mindfulness praktikos.
- Kaip maždaug atrodytų viena mindfulness praktika.
- Apie skirtingas sąmoningumo arba dėmesio treniravimo technikas.
- Apie tai, ko tikėtis pradėjus praktikuoti dėmesingumą, kaip greit tikėtis rezultatų ir ką jau galima vadinti siekiamybe.
- Kalbėjome apie tai, ar yra praktikos skirstomos į sąmoningumo “lygius”.
- Apie streso, nerimo, panikos priepuolius ir kaip dėmesingumo praktikos gali padėti tvarkytis su užklumpančiomis emocijomis ir minėtomis situacijomis, įskaitant priešvaržybinį stresą.
- Apie mindfulness praktikos pradžią - kaip ir nuo ko reikėtų pradėti praktikuoti mindfulness.
- Ko gali tikėtis pradedantysis ir su kokiais sunkumais jis gali susidurti.
- Apie didžiausios pradedančiųjų klaidas ir dar daug kitų dalykų.
- Taip pat Rūta pravedė trumpą dėmesingumo praktiką pokalbio metu, tad galėsite pasibandyti vieną iš mindfulness technikų.
Tai ką, neriam?
The podcast currently has 34 episodes available.