„Būna tikrai įdomių atradimų – nori parinkt dramatišką muziką, o kitąsyk dramatizmas gimsta visiškai subtiliuose, atsargiuose muzikos niuansuose, aktorius galbūt suskaitė taip tvirtai, kad, atrodo, užtektų tik trijų natų, “ – sako Sonata Jadevičienė. Nijolė Baranauskaitė pratęsia: „Dirbant su poezija, atrodo, kas čia yra – tik dešimt minučių, bet jas gali kurti visą valandą: muzika turi derėti prie aktoriaus balso, turi atitikti epochos dvasią ir eilėraščio turinį, o dar norisi iškelti ir pačias gražiausias eilėraščio subtilybes.“ Lina Dainienė papildo: „Šeimoj man sako, tai tu tame darbe tik muzikos klausai ir kaifuoji – bet tu kitaip klausai, įtemptai, o nuo tos įtampos iš tikrųjų pavargsti, pareini namo ir sakai: jokios muzikos!“ Apie tai, kaip kuriamos laidos, spektakliai, poezijos valandėlės, reklama, anonsai ir kt., pasakoja radijo garso režisierės, skambės režisierių kūrybos fragmentai.