Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.
Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė.

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.
Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.

Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.
Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.
Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.
Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.
Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.
Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.

Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.
Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.
Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.
Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.
Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?

Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.

Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

S. Samsono / LNM nuotr.