Šį kartą laidoje, miesto tyrėjų akimis žvilgtelėsime į Užupio, buvusio Vilniaus priemiesčio, istorinę raidą. Istorikų surinktą informaciją puikiai papildė šią vasarą vykdyti archeologiniai kasinėjimai Polocko gatvėje Nr. 6 sklype. Jų rezultatai sugretinti su architektūros istoriko tyrimo medžiaga gerokai praturtino Užupio įvaizdį. Šioje teritorijoje, kaip sakė archeologas Valdas Vainilaitis aptiktas kur kas senesnis kultūrinis sluoksnis negu buvo galima tikėtis, o istorikai patikslino, kad dabartinis sostinės meras pasirinko Užupį privačiam gyvenimui, matyt tęsdamas tradicijas. Pasirodo, jau XV amžiuje čia gyvendavo miesto burmistrai. Šią vasarą vyko archeologiniai kasinėjimai Vilniuje, Užupio rajone, Polocko g. Nr. 6 sklype ribojamame Polocko gatvės, Krivių gatvės ir Baltojo skersgatvio. Ištirtas didžiulis plotas, apie 4500 kvadratinių metrų. Svarbią reikšmę Užupiui vystytis suteikė senas raktas iš Vilniaus į Polocką. Šiuo keliu atvykdavo į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinę pirkliai iš Rusijos. Per Užupį ėjo keliai ir vietinės reikšmės taip vadinamasis Antakalnio kelias į Rokantiškių Didžiojo kunigaikščio dvarą. Užupio svarba tiek miestui, tiek miestiečiams liudija ir įvairių tikybų bažnyčių buvimas šioje teritorijoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Užupyje jau nuo XV amžiaus vyko intensyvus miesto augimo procesas.