Gyvoji istorija.

Gyvoji istorija - lietuviškas pėdsakas transhimalajų ekspedicijoje.

Šį kart laidoje pateiksime naujausias įžvalgas apie rusų dailininko, mistiko Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą ir lietuviškus pėdsakus joje. Profesorius Audrius Beinorius, remdamasis istoriniais šaltinais kelia klausimą, kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Iki šiol ši ekspedicija ir Nikolajaus Rericho tikslai pateikiami itin nevienareikšmiškai. Ir įdomiausia tai, kad šiuose globaliuose bandymuose perskirstyti valstybių įtakas Tolimųjų Rytų teritorijose dalyvavo ir dvarininkas iš Lietuvos, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis. N. Rericho organizuota ekspedicija į Tibetą eigoje keitė sąjungininkus ir tikslus. Kodėl neįvyko geopolitinis valstybių perdalijimas ir kaip tai paveikė ekspedicijos dalyvius? Savo įžvalgomis viešos paskaitos metu dalijosi VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius Audrius Beinorius.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Šį kart kalbėsime apie šiek tiek neįprastą parodą, kurią pati autorė pristato taip :" paroda skirta fantastiniams gyvūnams, gyvenantiems senuosiuose spaudiniuose, ir autoriams, kurie iš miškų ir vandenynų juos perkėlė į knygų puslapius." Parodoje eksponuojamos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos XVI-XVII a. knygos ir žemėlapiai, kurie pasakoja apie pasaulio pažinimo kaitą. Laidoje apie naujausią M. Mažvydo bibliotekoje parengtą parodą Fantastiniai gyvūnai, kuri bus eksponuojama iki kovo 17 dienos, kalbamės su parodos autore Milda Kvizikevičiūte, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji metodininke.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - žvalgybų pinklėse.

Slaptųjų tarnybų veikla, žvalgybų operacijos visada domina, nesvarbu kokio laikotarpio ir su kuo jos susijusios. Demaskuojant tokias paslaptis atsiveria tose operacijose dalyvavusių žmonių pavardės, aplinkybės. Šįkart laidoje kalbėsime apie įvykius, kuriems jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, bet dar yra gyvų tų įvykių dalyvių artimieji ir liudininkai. Dalis tų atvertų istorijų gana skausmingos, nes remiamasi autentiškais šaltiniais. Knygų mugėje, pirmą jos lankymo dieną, istorikas, seimo narys Arvydas Anušauskas pasitiks skaitytojus nevienareikšmiškai nuteikiančia nauja knyga „Užmirštas desantas”, kurios puslapiai atvers nepažintus mūsų istorijos puslapius.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Gyvoji istorija - Vilniaus senamiesčio gatvė išsiskirianti tolerancijos dvasia.

Pasižvalgykime po Vilniaus senamiesčio gatveles visada kupinas naujų atradimų ir keliančias susižavėjimą. Šįkart kartu su gide Liuda Matoniene naujai atrasime šventojo Mykolo gatvę. Prabėgdami šia gatvele net neįsivaizduojame, apie ką byloja pastatai, kokias istorijas galėtų papasakoti juose kadaise gyvenę žmonės, kokias aistras kėlė įvairių religinių konfesijų susidūrimai ir kodėl vis dėlto Vilnių galime vadinti didžiulės tolerancijos miestu. Įdomu tai, kad Vilniuje būta net kelių šv. Mykolo gatvių, ir visos jos rėmėsi į šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija apie Vilnių svetimšalių keliautojų akimis.

Žinios iš ankstyvųjų viduramžių XIV-XV a. labai menkos ne tik apie Vilnių, bet ir apie pačią Lietuvą. Po gero šimtmečio Vilnius, nors jau ir formavosi kaip ekonominis, politinis ir kultūrinis regiono centras, vakariečių keliautojų akimis dar nebuvo labai patrauklus – nedaug mūrinių pastatų, chaotiškai išmėtytos gatvelės, dar ne metas lygintis su Europa. Ir štai Vilniaus suklestėjimo epocha ateina kartu su baroku. Katalikybė paskatino baroko kultūros plitimą katalikiškose šalyse iš Italijos ir Ispanijos. Labiausiai nutolusi į Šiaurę buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštija su sostine Vilniumi. Barokas Vilnių pasiekė XVI-XVII a. sandūroje, pirmiausia – per jėzuitų ordiną. Be jėzuitų, naująjį stilių diegė ir kitos didikų globojamos vienuolijos, per kurias turėta ryšių su svarbiausiais Europos kultūros centrais. Kaip Vakarų keliautojai matė Vilnių XVII amžiuje, pasakoja istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius.

Inga Berulienė

Gyvoji istorija apie Gedimino kalną be emocijų.

Vilniaus širdyje stūksantis Pilies kalnas, žinomas kaip Gedimino kalnas, jau ne pirmus metus yra prikaustęs visuomenės dėmesį. Kalno šlaitų erozija liūdina daugelį žmonių ir verčia nerimauti dėl šio išskirtinio mūsų paveldo objekto likimo. Nepaisant tų priemonių, kurios jau įgyvendintos siekiant stabilizuoti kalno būklę vis dar keliami klausimai ir vis dar sklando šiomis dienomis sukurti mitai.Šiandien kalbėsime ne apie emocijas, nuomones, bet pateiksime faktus, remdamiesi istoriniais šaltiniais ir įvardinsim konkrečiai atliktus veiksmus. Laidoje dalyvauja Nacionalinio muziejaus Vilniaus miesto tyrimų grupės vadovė Rūta Birutė Vitkauskienė.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Misionierių vienuolyno likimas.

Šį kart laidoje kalbėsime apie žiniasklaidoje išgarsintą Misionierių vienuolyno ansamblio atvejį Vilniuje. Ši vis dar nesibaigianti istorija primena kone orvelišką tiesos kūrimo modelį, kai manipuliuojant moksline informacija ir perrašant istoriją galima atverti kelius paveldo naikinimo link. Bet kai tos istorijos vis kartojasi, nepaisant pavienių don kichotiškų pastangų, akivaizdu, kad Vilniaus panoraminiai vaizdai drastiškai keičiasi ir nyksta tai, kuo galėtume didžiuotis. Prisiminsime Misionierių vienuolyno ansamblį ne tik kaip unikalų architektūros ir kraštovaizdžio, Vilniaus baroko mokyklos šedevrą, bet ir jo tikrųjų šeiminininkų, Lietuvoje menkai nušviestą tėvų misionierių ir gailestingųjų seserų šaričių bendrystę, jų labdaringą ir švietėjišką veiklą.

Laidoje dalyvauja paveldosaugos ekspertė , architektūrologė Jūratė Markevičienė.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija – apie kovas dėl laisvės

Mūsų valstybingumo istorija pažymėta nuolatinėmis kovomis dėl laisvės, iškiliomis pergalėmis ir skaudžiomis nesėkmėmis, kurios nepalauždavo, bet dar labiau suburdavo dėl bendrų tikslų. Praėjusiais metais minėjome atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį, ta proga vyko renginių, susitikimų, parodų. Vieną jų, iki balandžio mėnesio veikia VU bibliotekoje- turime galimybę aplankyti ekspoziciją Smuglevičiaus salėje ir iš arčiau susipažinti su garbinga kovų dėl laisvės istorija. Lietuvos kariuomenės šimtmečiui skirta paroda aprėpia Lietuvos kariuomenės istoriją nuo XIII a. iki šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės susikūrimo, apie tai pasakojama dokumentų, rankraščių ir žemėlapių pagalba. Laidoje kalba parodos rengėjai: Sondra Rankelienė ir Aušra Rinkūnaitė, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojos, Povilas Bagočiūnas, VU Bibliotekos rankraščių skyriaus darbuotojas.

Inga Berulienė

Gyvoji istorija – apie prigimtinę kultūrą

Yra dalykų, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar apie juos mes galvojame, ar juos suvokiame. Šį kart laidoje ir bandysime apčiuopti tokį įdomų reiškinį kaip prigimtinė kultūra, tyliai srovenantį šaltinį beveik negirdimą ir nematomą įvairiausių rūpesčių pripildytame šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Įsteigus Prigimtinės kultūros institutą, kurio veikla atsispindi akademiniuose seminaruose, siekiama išeiti iš folkloristinių ir etnologinių tyrimų į tarpdalykinę erdvę, atverti platesnes gimtosios kultūros supratimo ir tyrimo galimybes. Laidoje dalyvauja Audronė Gedžiūtė ir Giedrė Šmitienė, šio seminaro mokslinės tarybos narės.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Šįkart laidoje papasakosime apie mažai pažintą asmenybę, kuri dar sovietmečiu atliko unikalių darbų, o jo sukauptos knygos apie rytietiškas vaistažoles ir budizmą, tibetietiškų raštų kolekcijos, dabar saugomos įvairiose Lietuvos atminties institucijose. Donatas Butkus - vienintelis Lietuvoje farmacininkas, gaminęs vaistus tik pagal tibetietišką receptūrą. Sulaukęs įvertinimo už Lietuvos ribų, Donatas Butkus sovietmečiu liko nustumtas į užribį dėl įvairių priežasčių. Apie D. Butkų ir jo išskirtinius pasiekimus gali kalbėti tik artimiausi kolegos ir bičiuliai – laidoje kalba Tauras Mekas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius ir vertėjas Algirdas Kugevičius.

Laidos vedėja Inga Berulienė