Gyvoji istorija – kodėl šv. Mergelė Marija viena, o atvaizdų daug?

Daugelyje Lietuvos bažnyčių nemažai meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų, neįtrauktų į kultūros vertybių registrą šventųjų paveikslų. Sunykę ar fiziškai nukentėję paveikslai vienokiu ar kitokiu keliu pasiekia restauracijos dirbtuves ir iš jų vėl grįžta į savo bažnyčias. Šįkart papasakosime apie projektą, kurio metu paveikslai, skirti šv. Mergelei Marijai, buvo ne tik restauruoti, bet ir menotyrininkės turėjo galimybę juos patyrinėti iš arčiau, pasitelkiant šiuolaikines restauravimo priemones. Tai padėjo pamatyti daugiasluoksnę tapybą, šios atodangos iškėlė daug paslapčių ir dar daugiau klausimų. Apie atradimus, kurie jau sudėti į mokslinę studiją šiandien laidoje ir kalbame su menotyrininke Tojana Račiūnaite.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija – ar S. Daukantas šių dienų herojus?

Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį? Turbūt apie tai pirmiausia ir norisi pakalbėti atvertus naujausią studiją „Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834“. Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas. Rašybos analizė leidžia plačiau kalbėti apie Daukanto lietuvių kalbos politiką- Daukantui labiau rūpėjo lietuvių kalbos būklė, statusas. Lietuvių kalba jam rodė tautos galybę, kalba buvo konkreti tautos politikos priemonė. Tačiau ar aktualus Simonas Daukantas mūsų visuomenei? Apie tai kalbame su studijos autoriumi prof. Giedriumi Subačiumi.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - nuo virtuvės iki teisinės sistemos kūrimo

Istorinė asmenybė, kuri sustiprino ir išgarsino Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą deja iki šiol nebuvo sulaukusi atskiros mokslinės studijos ar monografijos lietuviškai. Bet tenka pripažinti, kad ledai pralaužti ir vis labiau karalienė Bonos Sforca domina tyrėjus ir istorijos populiarintojus. Italė, Milano ir Bario kunigaikštytė, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, iš tiesų daug nusipelnė Lietuvai. Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė, daug dėmesio skyrusi ūkio klestėjimui. Galima sakyti, kad ji paveikė Lietuvos ekonomiką, ūkį, teisinę sistemą ir kultūrines tendencijas. Pokalbis su istorike tyrėja Rasa Leonavičiūte ir gide Jolita Bernotiene , kurios skirtingais aspektais žvilgtelėjo į šios istorinės asmenybės biografijos ir veiklos momentus.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - apie tai, kas ilgus dešimtmečius buvo nežinoma A. Ramanausko Vanago byloje

Artėjant šiems metams į pabaigą norisi dar kartą prisiminti šių metų didvyrį Adolfą Ramanauską Vanagą, kurio atminimui ir buvo skirti 2018 –tieji. Iš tiesų šio nepaprasto žmogaus, kovojusio ir išgyvenusio pogrindžio sąlygomis nuo 1945 metų ankstaus pavasario iki 1956 vėlaus rudens, nueitame neilgame bet itin sudėtingame kelyje atsispindi visas ginkluoto pasipriešinimo laikotarpis, su savo pergalėmis ir nesėkmėmis. Apžvelgti vieno iškiliausio pokario partizanų vado biografijos duomenis nėra paprasta, nes šaltiniai negausūs, dažnai tiesiog suklastoti. Šį kart laidoje apie naujausius tyrimus ir atradimus , kurie leidžia naujai pažvelgti į Adolfą Ramanauską Vanagą, kalbėsime su ką tik pasirodžiusios knygos „Aš – Vanagas“ autoriumi istoriku, seimo nariu Arvydu Anušausku.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija apie pirmąjį Vilniaus vaizdų fotografą.

Abdono Korzono 1860 m. nufotografuota geležinkelio tunelio Paneriuose statyba – pirmasis fotografiškai užfiksuotas įvykis. Ši fotografija – tai liudijimas apie pramonės keičiamą Lietuvą. Kartu tai ir fotoreportažo pradžia. Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas, 1863 m. sukilimo dalyvis, ištremtas į Sibirą. Ir dar daug įdomių faktų lydi šio fotografo gyvenimą ir veiklą. Deja, iki šiol žinios apie Abdono Korzono gyvenimą buvo pakankamai skurdžios. Naujai pasirodžiusioje studijoje Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas, kurią rengė patyręs autorius, visuomenei pristatantis jau trečią savo leidinį apie pirmuosius fotografus Dainius Junevičius, turime puikų naujais faktais praturtintą pasakojimą, paremtą spausdintais šaltiniais iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvų, muziejų bei bibliotekų.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - kodėl žemėlapiai visais laikais išlieka modernūs?

Šiandieninis žemėlapis – retai vieno žmogaus darbas, dažniausiai įmonės komandos ar net skirtingų organizacijų darbo rezultatas. Vieni renka duomenis, kiti juos analizuoja, treti kuria technologijas žemėlapių sudarymui, galiausiai atskiros komandos ieško meninio dizaino sprendimų, kol procesas baigiamas paties žemėlapio ar žemėlapiais grindžiamo IT sprendimo sukūrimu. Tačiau žemėlapis ne visada taip buvo kuriamas, šimtmečių eigoje jis išgyveno daug pokyčių. Kodėl domėjimasis žemėlapiais, taip pat ir istoriniais yra toks banguojantis, kokių žemėlapių vis dar ieško Lietuvos kolekcininkai ir apie tai, kaip papasakoti apie žemėlapį vaikams, kad tai būtų įdomu šiandien laidoje kalbėsime su kartografų draugijos nariais ir istorinių žemėlapių kolekcininku.

Dalyvauja kartografų draugijos pirmininkas dr. Andrius Balčiūnas, kartografų draugijos narė Rita Viliuvienė ir kolekcininkas Algimantas Muzikevičius.

Inga Berulienė

Šįkart pasivaikščiosime po ramią Vilniaus senamiesčio gatvelę, kuri kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo” gatvių. Čia stovėjo didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai (maldos namai), šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė parduotuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. Kitas žydiškojo Vilniaus reiškinys – intelektinės tradicijos susitelkimas ir jos tęstinumas: litvakų religinei tradicijai būdingas intelektualizmas, perėjęs ir į moderniųjų laikų kultūrinį, visuomeninį, mokslinį gyvenimą, palikęs įspaudus Žydų gatvės erdvėse. Pasakoja istorikė Aelita Ambrulevičiūtė. Ved. Inga Berulienė.

Gyvoji istorija - kodėl moterį intelektualę XIX a. dažniausiai lydėdavo vienatvė?

Moters intelektą dažniausiai lydėdavo vienatvė ir jos gerovė priklausė nuo ją supančių vyrų tolerancijos, supratingumo. Šis pastebėjimas tinka norint apibūdinti XIX amžiaus pirmoje pusėje gyvenusią botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę. Knygoje „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė” daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai. Ir šio tikslo įgyvendinimui pasirinktos trijų vyrų – Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frideriko Volfgango Druskininkų gydytojo ir literato Ksavero Volfgango ir paskutiniojo kartūzo vienuolio Pauliaus Geniušo biografijos – kaip svarbiausias kontekstas, kuriame ir skleidžiasi Volfgangaitės asmenybė. Volfgangaitės biografija skleidžiasi ir labai apibrėžtoje trijų geografinių taškų – Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio – erdvėje. Iki šiol tokiu būdu XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos moters biografija nebuvo analizuota. Apie Paluknio dvaro literatę, rašiusią botanikos ir istorijos moklo darbus pasakoja su knygos autorė Reda Griškaite, istorike, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos istorijos skyriaus vyresniąją mokslo darbuotoja.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Šįkart su istorike dr. Aiste Petrauskiene leisimės į pažintį su laisvės kovų kraštovaizdžiu. Laisvės kovų vietos iš arti padeda mums išgirsti įkvepiančius įvairių vietų pasakojimus, kuriuos žino čia gyvenančios bendruomenės, atranda tyrimus atliekantys archeologai. Kuo ypatingos 1944–1953 m. partizaninio karo įvykius menančios vietos, kiek jų žinome? Kada tos vietos tampa vertingos ir įdomios kiekvienam mūsų? Plačiau išgirsime apie partizanų žūties vietą Užpelkių miške, kaip vyko šios vietos identifikavimo, tyrimo darbai. Ved. Inga Berulienė.

Gyvoji istorija apie dinastines vedybas.

Brandžiaisiais ir vėlyvaisiais Viduramžiais Europoje suklestėjo tarptautinių dinastinių santuokų reiškinys. Tarpdinastiniai ryšiai lėmė įvairių, kartais viena nuo kitos smarkiai nutolusių šalių politinių bei kultūrinių santykių atsiradimą ir stiprėjimą. Neretai planuojant dinastines vedybas buvo projektuojama ir dinastinė ekspansija. Jau pagoniškos Lietuvos valdovai tapo šio diplomatinio žaidimo veikėjais, o didžiausias pasiekimas, be abejo, buvo Jogailos inicaityva pasiekta Lenkijos Karūna. Apie Lietuvos valdančios giminės dinastinės politikos tikslus ir tendencijas XIV–XVI a. pirmoje pusėje pasakojo VU istorikas prof. Rimvydas Petrauskas .

Laidos vedėja Inga Berulienė