Gyvoji istorija - kodėl moterį intelektualę XIX a. dažniausiai lydėdavo vienatvė?

Moters intelektą dažniausiai lydėdavo vienatvė ir jos gerovė priklausė nuo ją supančių vyrų tolerancijos, supratingumo. Šis pastebėjimas tinka norint apibūdinti XIX amžiaus pirmoje pusėje gyvenusią botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę. Knygoje „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė” daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai. Ir šio tikslo įgyvendinimui pasirinktos trijų vyrų – Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frideriko Volfgango Druskininkų gydytojo ir literato Ksavero Volfgango ir paskutiniojo kartūzo vienuolio Pauliaus Geniušo biografijos – kaip svarbiausias kontekstas, kuriame ir skleidžiasi Volfgangaitės asmenybė. Volfgangaitės biografija skleidžiasi ir labai apibrėžtoje trijų geografinių taškų – Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio – erdvėje. Iki šiol tokiu būdu XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos moters biografija nebuvo analizuota. Apie Paluknio dvaro literatę, rašiusią botanikos ir istorijos moklo darbus pasakoja su knygos autorė Reda Griškaite, istorike, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos istorijos skyriaus vyresniąją mokslo darbuotoja.

Laidos vedėja Inga Berulienė.