Gyvoji istorija - apie ankstyvuosius kelius Lietuvos teritorijoje.

Senovės žmogaus būta nepaprastai išradingo. Didieji atradimai buvo padaryti prieš dešimtis tūkstančių metų: tai ugnies uždegimas, augalų sukultūrinimas, gyvulių prijaukinimas, keramikos išradimas, metalo išliejimas. Ne mažiau svarbus veiksmas buvo žmogaus , daiktų arba žaliavų keliavimas, kuris fiksuojamas nuo ankstyviausių laikų – gintaro prekybos keliai fiksuojami jau priešistoriniais laikais – žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje. Tačiau pati kelio sąvoka įprasmina ne kelią kaip objektą, bet greičiau keliavimo kryptį. Apie ankstyvuosius kelius Lietuvos teritorijoje ir per ją , jungiančius skirtingas kultūras ir patirtis aptarsime su archeologe dr. Agne Čivilyte ir istoriku dr. Tomu Čelkiu.

Inga Berulienė

Gyvoji istorija - apie diplomuotų moterų sąjungą.

XIX a. pab. - XX a. pr. moterys turėjo galimybę save realizuoti socialinėje (ypač šalpos, labdaros) ar kultūrinėje veikloje. 1907 m. susikūrusi Lietuvių mokslo draugija atvėrė galimybę bendradarbiauti ir mokslo pagrindu. Moterys bandė skaityti paskaitas, rašyti straipsnius, tvarkyti biblioteką, muziejų, leisti ir platinti leidinius. Su valstybingumo atkūrimu 1918 m. Lietuvoje susidarė dar palankesnės sąlygos siekti mokslo – įsteigti Aukštieji mokslo kursai, 1922 išaugę į Lietuvos universitetą. Pastarojo įsteigimas Lietuvos sostinėje Kaune žymiai palengvino galimybę moterims įgyvendinti savo svajonę – siekti aukštojo mokslo. Moterys išsilavinimo siekė Vakarų Europos ar Rusijos universitetuose. Lietuvos gyventojų išsilavinimas bei raštingumas, net ir spaudos draudimo sąlygomis, stebina. Savo naujausiais tyrimais apie tarpukario laikotarpio moterų, baigusių aukštąjį mokslą sąjungą pasidalins Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė, LMA Vrublevskių bibliotekos mokslinės informacijos skyriaus darbuotoja.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - istoriją kūrėme kartu.

Minėdami savo valstybės šimtmetį prisimename iškilias lietuvių istorines asmenybes, jų nuopelnus, bet tartum nuošalyje lieka kitų tautybių žmonės, kurie gyvendami Lietuvos valstybėje kaip jos piliečiai taip pat ženkliai prisidėjo prie bendro istorijos kūrimo. Mažiau pažinti istorijos puslapiai, kuriuos tik pradedame atverti tuo praturtindami savo ir tautinių mažumų istoriją, kuri yra bendra. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės kovose savanoriais dalyvavo apie 500 žydų , iš jų net 9 karininkai. Šį kart laidoje pokalbis apie tautinių mažumų situaciją besikuriančios Lietuvos laikotarpiu kalbėsime su istoriku dr. Tomu Balkeliu – istoriku, kuris šiuo metu dirba Lietuvos istorijos institute, Vilniaus, Brandeis ir Toronto universitetų absolventas, buvęs kelių Europos universitetų ir Stanfordo universiteto (JAV) bendradarbis, užsienyje leidžiamų knygų šiuolaikinės Lietuvos istorijos, gyventojų migracijos ir lietuviškos tapatybės temomis autorius.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Gyvoji istorija - apie Laisvės inžinerių.

Petras Vileišis – ryškiausia Lietuvos atgimimo istorinė asmenybė. Ir jeigu minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį didžiausią dėmesį skiriame Vasario 16-tosios akto signatarams, tai XX a. pradžioje savo atliktais darbais Petras Vileišis nusipelno ne mažesnįs pagarbos ir tos veiklos aktualizavimo. Petro Vileišio istorinę reikšmę Lietuvai labai vaizdžiai apibrėžė dar dr. Jonas Šliūpas, pasakęs: ”Petro Vileišio nuopelnai Lietuvai milžiniški, ir neklysiu pasakydamas, kad jis yra Lietuvos atgimimo tėvas … Ar mes, gyvieji Lietuvos žmonės, išmanome ir mokame vertinti, kuo Petras Vileišis yra buvęs lietuvių tautai? Kas žino?…” Šiandien laidoje pratęsime pokalbį apie Petro Vileišio spalvingą asmenybę, kurios gyvenimas ir darbai verti intriguojančio ir dramatiško siužeto filmo. Ir kol tokio filmo dar niekas nesukūrė pristatysime naujausią leidinį, skirtą šiai asmenybei, praturtintą nauja informacija, pateikiant dokumentus, prisiminimus ir vizualią medžiagą. Laidoje dalyvauja Gytis Vaškelis, knygos "Laisvės inžinierius" sudarytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Gyvoji istorija -kaip privatūs rūmai tapo lietuvių kultūros židiniu.

Amžininkai jį vadino geruoju lietuvių tautos genijumi. Pats Petras Vileišis tartum įsipareigodamas visam gyvenimui, sakė „kol būsiu gyvas, dirbsiu tėvynės labui“. Ir tai nebuvo tušti žodžiai. Petras Vileišis labai sėkminga kelių inžineEriaus veikla užsidirbęs didelį finansinį kapitalą, jį paskyrė daugiausia šviečiamajai veiklai, lietuvybei gaivinti. „Petras Vileišis daugiau už visus mus nusipelnęs yra Didžiojo vilniečio vardo, nors gimė ir augo ne Vilniaus smėlynuose, o gana tolimam pasvaliečių krašte“- 1935 metais rašė Liudas Gira, pažymėdamas, jog tą garbingą vardą Vileišis nusipelnė savo dideliais darbais, kurių tikslas buvo : Lietuva ir Vilnius, Vilnius ir Lietuva“ .

Minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį turėtume prisiminti ir aktualizuoti Petro Vileišio titanišką veiklą lietuvybės pamatams įtvirtinti. Geriausias jo darbų įprasminimas turbūt būtų tokių veiklų tąsa. Tačiau ar naujai atkurtoje Lietuvoje savo projektų užmojais ir nauda valstybei yra tokių asmenybių kaip Petras Vileišis ? Šiandien laidoje pradedame pokalbį apie šimtmečio asmenybę su leidėju, knygos „Laisvės inžinierius „ sudarytoju Gyčiu Vaškeliu, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovu.

Inga Berulienė

Gyvoji istorija - madinga ar pavojinga gyventi istoriniame mediniame pastate?

Ne vienas meno istorikas, architektas , menininkas Vilniaus medinę architektūrą mano esant ypač unikalia ir savita vertybe. Sostinėje yra keturios didelės teritorijos, kuriose dominuoja medinė architektūra – Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai, Naujininkai. Žvėryno vietovė yra geriausiai kompleksiškai išlikusio XIX a. pabaigos –XX a. pr. profesionalios mažaaukštės medinės architektūros rajono dalis. Žvėryno architektūros vertė yra ne pavienių pastatų, bet viso urbanistinio komplekso visuma.

Ar tai yra svarbu čia gyvenantiems? Deja, dauguma medinių Žvėryno pastatų gyventojų nevertina šio paveldo. Šiuo požiūriu labai skiriamės nuo skandinaviškųjų šalių gyventojų, kuriems gyvenimas mediniame pastate yra modernumo ir prestižo reikalas. Šiandien laidoje kalbėsime apie tai, kaip jaučiasi Žvėryne gyvenantys, su kokiomis problemomis susiduria bendruomenė, aptarsime medinio paveldo nykimo priežastis ir ateities perspektyvas su Dariumi Rudzinsku, Žvėryno bendruomenės valdybos nariu.

Inga Berulienė

Gyvoji istorija- apie talentą kolekcionuoti knygas

Šį kart kalbėsime apie bibliofiliją. Poreikis kolekcionuoti retas, išskirtines, įmantriai įrištas knygas, kurios džiugintų savininko akį, atsirado maždaug XVI amžiuje. Esminis lūžis kolekcionuojant knygas įvyko XIX amžiuje. Iki šiol reiškinys, kas gi yra tikroji bibliofilija interpretuojama įvairiai. Cituoju vieną mintį , kuri priartina prie bibliofilijos esmės :“ Bibliofilas privalo turėti ne vien žinių, kurios būtinos įvertinti knygą ar teisingai pasirinkti kolekcionavimo kryptį, kuri labiausiai atitiktų jo interesu. Bibliofilui privalu turėti talentą ir intuiciją. Štai šie dalykai ir skiria tikrą bibliofilą nuo paprasto knygos mėgėjo.“ Jeigu viduramžiais turėjęs penkias knygas jau galėjai garsėti kaip didelis bibliofilas, tai kaip ši samprata keičiasi laikui bėgant, kokius tikrųjų knygų kolekcionierių vardus žinome iš tarpukario ir kodėl lietuviška bibliofilija vis dar skiriasi nuo europinės tradicijos ? Apie visa tai laidoje pokalbis su menotyrininke, knygriše Rūta Taukinaityte – Narbutiene.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Gyvoji istorija - kiek viduramžiais Vilniuje stovėjo cerkvių?

Vilnius buvo įvairiatautis miestas dar prieš oficialų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikštą 1386 m. Tuo metu jis buvo apgyvendintas pagonių lietuvių, stačiatikių rusėnų bei Romos katalikų vokiečių. Kai kurie mokslininkai kildina Vilniaus tolerancijos ištakas iš šių iki krikšto egzistavusių elgsenos tradicijų. Stačiatikiai Vilniuje gyveno nuo Traidenio valdymo laikotrapio, Vytenio ir Gedimino laikais jie susibūrė į savitą atskirą bendruomenę, o jų cerkvių lokalizacija atskleidžia rusėnų miesto plėtrą ir užimamą teritoriją, pavadintą Civitas Rutenica. Šiandien laidoje ir kalbėsime apie tai, kaip susiformavo ši miesto dalis, kiek ankstyvaisiais viduramžiais Vilniuje stovėjo cerkvių ? O pokalbį su istorike dr. Genute Kirkiene pradėsime nuo klausimo, kodėl gi krikščioniškos konfesijos -katalikai ir stačiatikai -Velykas švenčia skirtingu laiku.

Laidos vedėja Inga Berulienė

Gyvoji istorija - kiek mituose apie Vydūną yra mitų?

Vydūnas – ypatinga asmenybė lietuvių kultūroje, ypatingas jo gyvenimas ir likimas. Vilhelmas Storosta Vydūnas, gyvenęs XIX-XX amžiaus sandūroje, rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas, nuveikęs didžiulius darbus, didžiai nusipelnęs tautos kultūrai, ilgą laiką buvo beveik pamirštas, tinkamai neįvertintas ir savo amžininkų. Šiais metais minime Vydūno 150 tąsias gimimo metines, bet ar priartėsime prie jo skelbtų vertybių, ar turėsime galimybių pažinti jo pasaulėžiūrą ir rašytinį palikimą? Kodėl vis dėlto verta grįžti prie Vydūno įžvalgų, kuo jis aktualus šiandien ir vis dėlto taip nelengvai pasiekiamas? Pokalbis laidoje Gyvoji istorija su ilgamečiu Vydūnu gyvenimo ir darbų tyrinėtoju dr. Vaclovu Bagdonavičiumi.

Laidos vedėja Inga Berulienė.

Laidą remia spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

Gyvoji istorija - kas užkoduota senuose Vilniaus žemėlapiuose?

Šį kart prisiminsime itin reikšmingus istorijos šaltinius –Vilniaus miesto senuosius planus ir palyginsime su šių dienų specialiaisiais miesto planais, kaip vystomas miestas, kiek svarbi jo istorinė raida ir atmintis. Kaip kažkas gražiai yra pastebėjęs, miestų istorijos įrašytos jų formose, kaip žmogaus likimas delno linijose. Miesto forma nėra pastatų visuma, priešingai ji pati diktuoja architektūros pavidalus. Jos pagrindas – amžini gamtos ir žmogaus kūrybos elementai, dermės, gimusios drauge su miestu ir lydinčios jį šimtmečiais. Laidoje su menotyrininke, dr. Rūta Vitkauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus tyrimų grupės vadove, fundamentalios mokslinės studijos Vilniaus miesto planai sumanytoja aptarsime, ką atskleidžia senieji miesto planai ir brėžiniai ir kokias užduotis formuoja šių dienų miesto urbanistams bei kodėl tai yra ignoruojama.

Laidos vedėja Inga Berulienė.