Gyvoji istorija - apie diplomuotų moterų sąjungą.

XIX a. pab. - XX a. pr. moterys turėjo galimybę save realizuoti socialinėje (ypač šalpos, labdaros) ar kultūrinėje veikloje. 1907 m. susikūrusi Lietuvių mokslo draugija atvėrė galimybę bendradarbiauti ir mokslo pagrindu. Moterys bandė skaityti paskaitas, rašyti straipsnius, tvarkyti biblioteką, muziejų, leisti ir platinti leidinius. Su valstybingumo atkūrimu 1918 m. Lietuvoje susidarė dar palankesnės sąlygos siekti mokslo – įsteigti Aukštieji mokslo kursai, 1922 išaugę į Lietuvos universitetą. Pastarojo įsteigimas Lietuvos sostinėje Kaune žymiai palengvino galimybę moterims įgyvendinti savo svajonę – siekti aukštojo mokslo. Moterys išsilavinimo siekė Vakarų Europos ar Rusijos universitetuose. Lietuvos gyventojų išsilavinimas bei raštingumas, net ir spaudos draudimo sąlygomis, stebina. Savo naujausiais tyrimais apie tarpukario laikotarpio moterų, baigusių aukštąjį mokslą sąjungą pasidalins Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė, LMA Vrublevskių bibliotekos mokslinės informacijos skyriaus darbuotoja.

Laidos vedėja Inga Berulienė