Gyvoji istorija apie Vilnių svetimšalių keliautojų akimis.

Žinios iš ankstyvųjų viduramžių XIV-XV a. labai menkos ne tik apie Vilnių, bet ir apie pačią Lietuvą. Po gero šimtmečio Vilnius, nors jau ir formavosi kaip ekonominis, politinis ir kultūrinis regiono centras, vakariečių keliautojų akimis dar nebuvo labai patrauklus – nedaug mūrinių pastatų, chaotiškai išmėtytos gatvelės, dar ne metas lygintis su Europa. Ir štai Vilniaus suklestėjimo epocha ateina kartu su baroku. Katalikybė paskatino baroko kultūros plitimą katalikiškose šalyse iš Italijos ir Ispanijos. Labiausiai nutolusi į Šiaurę buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštija su sostine Vilniumi. Barokas Vilnių pasiekė XVI-XVII a. sandūroje, pirmiausia – per jėzuitų ordiną. Be jėzuitų, naująjį stilių diegė ir kitos didikų globojamos vienuolijos, per kurias turėta ryšių su svarbiausiais Europos kultūros centrais. Kaip Vakarų keliautojai matė Vilnių XVII amžiuje, pasakoja istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius.

Inga Berulienė