Šiuo metu jau pradedama kalbėti apie Lietuvos kultūrinio paveldo esančio svetur pažinimą, saugojimą, tyrimą ir globą valstybiniu lygiu. Paieškos vyko ir sovietmečiu. Lietuvos bibliotekininkai, muziejininkai, archyvistai gana sėkmingai išnaudojo Sovietų Sąjungoje susidariusias palankesnes sąlygas nei prieš antrąjį pasaulinį karą. Iš Lietuvos į Rusiją, Sovietų Sąjungą išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių susigražinimo į Lietuvą galimybes. Didžiausi Lietuvos kultūros judėjimai ir išsidėstymo pakitimai vyko būtent XIX-XX amžiuje. Tačiau ne visas lietuviškas paveldas atsidūręs svetur yra ten patekęs neteisėtu būdu. Šį kartą prisiminsime Lietuvių išeivijos užsienyje sukauptas kilnojamąsias kultūros vertybes, kurios yra ypatingoji mūsų paveldo dalis Lietuvių išeivijos nuosavybė, dažniausiai sukurta ne Lietuvoje. Apie tai kaip šios vertybės grąžinamos į mūsų gyvenimo apyvartą ir kalbėsime šios dienos laidoje.