Sudarinėjant Lietuvos regioninį žemėlapį neatsitiktinai šalia Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos iškyla Mažosios Lietuvos regionas. Ilgą laiką šis specifinis kraštas nebuvo tinkamai įvertintas. Po karo, pasitraukus didesnei daliai vietinių gyventojų į vakarus šias vietas užėmė žemyno žmonės, kurie neturėdami gilesnių šaknų sunkiai galėjo įvertinti ir suvokti kuo šis kraštas ypatingas. Istorikai ir paveldo tyrinėtojai neatliko gilesnių studijų, todėl nenuostabu, kad taip vėlai atrandame vakarų Lietuvos krašto specifiškumą. Tenka pripažinti, kad nepažinę nesugebame ir tinkamai saugoti tų vertybių, kurios buvo kurtos ilgus šimtmečius. Apie dvarų paveldo istorinę ir ūkinę raidą šiame krašte, jų išsaugojimo galimybes, šiandien ir kalbėsime laidoje.