Šiuolaikinio skubančio žmogaus gyvenime mirtis egzistuoja tik filmuose, laikraščiuose ar dainose, o realybėje ji nepastebima arba ignoruojama. Gąsdina ir skaudina sava ir artimųjų žmonių mirtis, nes tam dažnai neturime jokio pasirengimo. Tačiau, kai kurių istorinių epochų raidoje mirtis buvo traktuojama kaip pagrindinė gyvenimo dalis, jai buvo rengiamasi visą gyvenimą. Mirties daugiaprasmiškumas geriausiai atsiskleidžia baroko epochoje, netgi sakoma, kad mirtis barokinis reiškinys. Kai kurie tyrinėtojai mirtį laiko visą baroko epochą jungiančiu reiškiniu. Šiandien laidoje kalbėsime apie reiškinius paliūdinčius mirties procesą, pabandysime įsigilinti į pačią mirties sąvoką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Galbūt netikėti palyginimai, atvers nors dalį, mirtį supančių paslapčių ir šiandien gyvenančiam.