2001 m. pasaulinio pripažinimo sulaukė dvasinis lietuvių tautos palikimas- gyvą tradiciją liudijančiu ir unikalia kultūrine raiška pasižyminčiu paveldo šedevru buvo pripažinta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika. Ši tradicija ypač buvusi gaji XIXa. pabaigoje-XX a. I pusėje, kai Lietuvos valstiečių katalikų namai neįsivaizduojami be šventųjų atvaizdų: tai galėjo būti mažosios architektūros paminklas su skulptūromis kieme ar paveikslai , krucifiksai būsto interjere. Lietuva, iki šiol puoselėjanti kryždirbystės tradicijas , vadina save Marijos žeme, tačiau atlikus mokslinius tyrimus, aiškėja, kad tai nėra vien tik mūsų išskirtinumas Europos šalių kontekste .Pasidairius po aplinkines katalikiškas šalis akivaizdu, kad turime nemažai panašumų. Apie kryždirbystės tradicijos puoselėjimą Lietuvoje ir Europoje – savitumus ir bendrumus ir kalbėsime šioje „Gyvosios istorijos“ laidoje su mokslininke Skaidre Urboniene.