Senuoju Lietuvos kaimu ir kaimiškąja kultūra domėtasi dar XIXa., tačiau per tyrimų šimtmetį dažniausiai fiksuotos ir nagrinėtos pavienės tradicinio kaimo apraiškos – tautosaka, tarmės , papročiai, verslai, kaimų trobesiai ir jų detalės. Iki XXa. vidurio tokį nedėmesingumą lėmė ir paties objekto banalumas, jo kasdieniškumas ir įprastumas. Dabar tradiciniam kaimui beveik išnykus, naujoms žmonių kartoms tradicinio kaimo sąvoka jau sunkiai suvokiama. Tad knygų mugėje pristatyta ilgamečio kultūros paveldo tyrėjo Martyno Purvino mokslinė studija „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida“, kurioje publikuojama dar prieš ketvirtį amžiaus pradėta rinkti unikali medžiaga apie Vilniaus krašto senuosius kaimus reikšmingas faktas ne tik akademiniame pasaulyje. Šioje monografijoje publikuojamas labai detalus ir sistemiškas senųjų kaimų tyrimas, kuris atskleidžia iki šiol nutylėtus ar mažiau žinomus tradicinio kaimiškojo gyvenimo bruožus. Apie senųjų rytų Lietuvos kaimų specifinę istorinę raidą ir kalbėsime šioje „Gyvosios istorijos“ laidoje su knygos autoriumi tyrėju hum.dr. Martynu Purvinu.