Ką slepia užžėlusi senųjų kapinių žolė?

Šioje laidoje kalbėsime apie Mažosios Lietuvos krašto mažai pažintą senųjų kapinių paveldą.

Mažosios Lietuvos krašto istorinę raidą įtakojo sudėtingi istorijos reiškiniai – nuo XIXa. pabaigos vis ryškiau veikė išoriniai veiksniai- germanizacija, politiniai pokyčiai.Savito etnokultūrinio regiono gyvavimą nutraukė 1944m. pabaigoje prasidėjusi sovietinė okupacija, ilgi krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimo dešimtmečiai.Visi šie sudėtingi istorijos reiškiniai šiandien atsispindi senosiose kapinaitėse – krašte susiklostė savita laidosenos tradicija, kapinių priežiūra. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, tiriantis Mažosios Lietuvos konfesinį paveldą, šią vasarą atliko išsamius krašto senųjų kapinaičių tyrimus- aprašė devyniolika kapinių , užfiksavo daugiau nei tūkstantį antkapinių paminklų .Įdomu tai, kad šiose kompleksiniuose tyrimuose pirmą kart buvo tyrinėjama kapinių augmenija, įvertinti kapinių įrengimo inžinieriniai ir technologiniai sprendimai. Apie tai, kokie unikalūs informacijos šaltiniai atsiveria tyrinėjant senąsias kapinaites , kuo jos išskirtinės ir kalbėsime su Klaipėdos universiteto mokslininkais - Arūnas Baublys, KU Teologijos katedros vedėjas, Silva Pocytė, KU Istorijos ir archeologijos instituto vedėja, Rita Nekrošienė, KU Botanikos sodo mokslo darbuotoja.

Ved. Inga Berulienė.