Apie įdomiausius, geriausiai išlikusius istorinius, Lietuvos ir Europos meistrų sukurtus laikrodžius.

Laikrodžiai kaip technikos paveldo rūšis Lietuvoje nėra sistemingai tyrinėta, tačiau net ir epizodiški mokslininkų darbai ir dėmesys atskleidžia įdomią technikos raidos istoriją, inžinierinės minties polėkį.Šių objektų išradimas turėjo nepaparastai didelę įtaką Vakarų civilizacijai, išmokė žmoniją planuoti savo laiką ir dienotvarkę. Dabar turbūt nė vienas neįsivaizduojame dienos be laiką matuojančio prietaiso, nesvarbu, kur jis būtų – ant riešo, automobilyje ar telefone.

Ankstyvaisiais viduramžiais laikas apytikriai buvo skaičiuojamas pagal tai, per kiek laiko sudega žvakė. Kitas išradimas – smėlio laikrodis. Tai buvo gana tikslus tam tikrą laiką matuojantis įrenginys.Panašiu principu, kaip smėlio laikrodžiai, veikė ir vandens laikrodžiai, dar vadinami klepsidromis. Vandens laikrodžiai, kaip ir saulės, yra vieni seniausių. Kitas laikrodžių vystymosi etapas sutapo su miestų ir miestelių vystymusi Lietuvoje. Pirmieji laikrodžiai dažniausiai būdavo įrengiami rotušės bokšte, miestui gavus Magdeburgo teises.

Apie įdomiausius, geriausiai išlikusius Lietuvoje esančius istorinius, garsių Lietuvos ir Europos meistrų sukurtus laikrodžius šioje "Gyvosios istorijos" laidoje pasakoja gamtos moklsų ekspertas prof.Libertas Klimka.

Ved.Inga Berulienė.