Pagarba šventiems atvaizdams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir kituose Europos kraštuose, plito kartu su krikščionybe, tačiau ypatingas dėmesys bažnytinių paveikslų prasmei ir paskirčiai išryškėjo XVI a. pab.–XVII a. diskusijose su protestantizmo šalininkais. Stiprėjant katalikybės pozicijoms, Lietuvoje plačiai skleidėsi tikėjimas stebuklingų atvaizdų galia, jų saugojimo vietose augo nauji maldininkų traukos centrai, formavosi tam tikros pamaldumo tradicijos. Stebuklais išskirtinę pagarbą pelnę ir ypač branginti bažnytiniai paveikslai būdavo puošiami iš tauriųjų metalų skardos kalstytais aptaisais ir karūnomis. Manoma, kad šis paprotys tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sietinas su sena antikos laikus siekiančia bizantine tradicija.

Šįkart laidoje kartu Bažnytinio paveldo muziejaus specialistėmis Sigita Maslauskaite ir Dalia Vaškevičiūte aptarsime Kristaus vaizdavimo kontraversijas istorinėje raidoje, šventųjų paveikslų galias ir jų poveikį pamaldumui, kiek tai aktualu šiandienos katalikui.