Lietuvos istorijoje įamžinta gerokai mažiau moterų nei vyrų vardų, apie jas sužinome tik iš XVI a. istorinių šaltinių, o ir vėlesni laikotarpiai taip pat nėra turtingi moterų vardais, darbais, jų įtaką valstybės ir visuomeniniam gyvenimui. Tik paskutiniais metais, kai tyrinėtojai vis dažniau atsigręžia į kasdienybės istoriją, pradedame atrasti naujas asmenybes. Vienas iš tokių iki šiol negirdėtų ir naujai atrastų vardų – tai Klementina Potockytė-Tiškevičienė– aristokratė, XIXa. pabaigoje –XXa. pradžioje bandžiusi Vilnių priartinti prie Paryžiaus. Gimusi įtakingoje šeimoje ir vėliau ištekėjusi už grafo Jono Leono Tiškevičiaus, ji Vilniuje, Neries pakrantėje, pasistatė lygių sau neturinčius rūmus, kuriuos šiandien pažįstame kaip Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Nuo pat atidarymo pokylio čia pradėta gyventi pagal didžiųjų Europos miestų taisykles, kurti tokią viešojo gyvenimo programą, kuri galėtų geriausiai pristatyti savininkę ir jos puoselėjamas vertybes.

Šioje „Gyvosios istorijos“ laidoje menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė pristatys nepelnytai pamirštą, tačiau be galo įdomų ir intriguojantį grafienės bei jos Vilniaus rezidencijos gyvenimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Ved. Inga Berulienė