Lietuvos kaip valstybės nepriklausomybė pirmiausia siejasi su jos teritorija, savos sienos kontrole. Mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad valstybės sienos apsauga – viena svarbiausių valstybės funkcijų. Istorija taip lėmė, kad Lietuvos valstybė įsikūrė tarp gerokai didesnių kaimynių. Jos anksčiau sukūrė centralizuotas valstybes ir priėmė krikščionybę. Pagoniška Lietuva tapo taikiniu kryžiaus žygių, kuriuos organizavo gerai ginkluoti Kryžiuočių ir Livonijos ordinai. Pietuose teko susidurti su Lenkijos, rytuose - su Rusios pajėgomis. Sienų apsauga valstybei svarbi ne tik kariniu-gynybiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Tai suvokdami visi Lietuvos valdovai stiprino gynybines savo teritorijų sienas. Ankstyvaisais viduramžiais, LDK laikotarpiu pati sienos sąvoka buvo interpretuojama šiek tiek kitaip nei dabar susiformavęs supratimas apie valstybės teritoriją žyminčias sienas ir jų apsaugą.

Šiandien laidoje „Gyvoji istorija“ ir kalbėsime apie XIIIa.-XVa. valstybės sienų apsaugą kartu su Loreta Dumbauskiene, Pasieniečių muziejaus vedėja ir karo istoriku Valdu Rakučiu.

Ved.Inga Berulienė