"Gyvoji istorija" - apie architekto Nikolajaus Čagino epochą Vilniuje

XIX amžius, ypatingai antroji jo pusė paliko itin ryškius pėdsakus Vilniaus miesto audinyje. Tai buvo laikotarpis sudėtingas ir moraline prasme –po įvykusių1831 ir 1863m. sukilimų slėgė rusų administracijos vykdoma antikatalikiška politika, spaudos lotynų rašmenimis draudimas, rusiškos kultūros priverstinis brukimas. Per visą XIX amžių Vilniaus miesto administracijos ir įstaigų darbuotojai su retomis išimtimis buvo stačiatikiai, imperijai lojalūs žmonės. Atvykėliai diktavo madas, elgseną, požiūrį į Vilniaus architektūrą. Jų tikslas buvo ne tik kariuomene, represijomis, bet ir papročiais, tikyba prijungti Lietuvą prie Rusijos, ištrinti gyventojų istorinę atmintį. Tam tarnavo ir valstybę primenančių paminklų griovimas bei imperinių paminklų statymas, sukilimo malšintojų įamžinimas. Šį kart laidoje papasakosime apie carinės imperijos statytinį Vilniaus gubernijos architektą Nikolajų Čaginą, kuris per dvidešimt vienerius metus darbo Vilniuje iš esmės pakeitė sakralias katalikiško Vilniaus erdves, įprasmindamas stačiatikiškas cerkves. Apie tai, kaip vienos epochos paminklai virto kitos kultūros ženklais ir kalbėsime šioje „Gyvosios istorijos“ laidoje su architektūros istorike Morta Baužiene, knygos „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus „autore.

Ved. Inga Berulienė