I pasaulinio karo eigoje 1915 m. patyrusi pralaimėjimą Prūsijoje, Rusijos kariuomenė ėmė trauktis iš Lietuvos. Netrukus svarbesnės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos buvo pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Apie 300 tūkstančių pabėgėlių lietuvių didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje. Lietuvių inteligentija mobilizavo tuos tūkstančius lietuvių pabėgėlių, pasitelkdama jų emocinius karo tremties išgyvenimus. Naująją Lietuvos tėvynės sąvoką iš dalies formavo pabėgėlių patirti karo nepritekliai, emocinis praradimas ir nostalgija.1916 metų pabaigoje Rusijoje vienas iš tautinio judėjimo lyderių Tumas Vaižgantas su pasitenkinimu rašė “Liaudis tik dabar pradeda puoselėti ir brandinti valstybinius instinktus ar idealus“...

Koks tai buvo ryšys tarp masinio gyventojų išstūmimo, įvykusio pirmojo pasaulinio karo metais ir nepriklausomos valstybės atsiradimo 1918 metais ir kaip tai vertiname šių dienų istoriografijos kontekste?

Apie visa tai laidoje kalba istorikas Tomas Balkelis.

Ved.I.Berulienė