Šiandien laidoje kalbėsime apie nepelnytai pamirštą, tačiau neabejotinai reikšmingą ir įdomią Vilniaus miesto istorijos figūrą. Grafas Juozapas Tiškevičius turėjo penkis sūnus, tačiau vienas jų, Antanas, buvo „praleistas” jau vos pradėjus dėlioti pirmuosius dvarų kultūros pažinimo pamatus. Kodėl? Kas buvo tas žmogus, šiandien beveik be išimties apibūdinamas tik kaip „pramonininkas ir pirklys”? Į pirmąjį klausimą atsakyti galima iš karto: šiandien beveik neturime jokių aiškiai matomų grafo Antano Tiškevičiaus veiklos pėdsakų, tačiau istoriniai dokumentai atskleidžia daug įdomių detalių.

XIX a. pabaigoje paveldėjęs milžiniškus turtus, grafas Antanas Tiškevičius vos per keletą metų sugebėjo išjudinti Vilniaus pramonę ir prekybą, sukaupti įspūdingą biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. Kaip sakė amžininkai jo ypatingas bruožas buvo tas, kad „jis myli Vilnių”.

Šiandien laidoje su dailėtyrininke Aiste Bimbiryte- Mackevičiene kalbėsime apie jos naujai atrastą, nepelnytai pamirštą istorinę asmenybę, tragiškai gyvenimą baigusį aristokratą Antaną Tiškevičių , daug davusį Vilniaus miestui XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Radijo laidų ciklą "XX amžiaus pradžios skonis" remia Kultūros paveldo departamentas.

Ved. Inga Berulienė