Kauno marių platybės atsivėrė lemtingais 1959 metais, pastačius Kauno hidroelektrinę. Nuskendusio slėnio istorijai priklauso kelios dešimtys sodybų, dugne gyvenusiųjų žmonių buitis ir amatai, legendos ir pasakojimai, įvairiausios dabar jau marių dugne atsidūrusios kraštovaizdžio vertybės. Tačiau istorija rašoma toliau. Ir šiandien vandens platybėse matome Pažaislio bokštus ir Rumšiškių bažnyčios kryžius. Iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai apie neįtikėtiną šio slėnio dviejų seniausių panemunės gyvenviečių istoriją- Rumšiškų ir Darsūniškio. Statant Kauno HES, vienas iš svarbesnių argumentų, siekiant palikti Darsūniškio miestelį senoje vietoje buvo tas, kad tai vienas seniausių panemunės miestelių.

Apie tai, kaip įvairūs istoriniai kataklizmai palietė šiuos du istorinius miestelius, keitė žmonių gyvenimus ir kalbėsime „Gyvosios istorijos” laidoje.

Kalba rašytojas Stanislovas Abromavičius, rumšiškietis Povilas Dementavičius ir Vytautas Lapinskas, Darsūniškio senbuvis.

Ved. Inga Berulienė