XVI a. pabaigoje ir ypač XVII a. pirmojoje pusėje knygų kolekcionavimas tapo tiesiog aristokratų mada. Nusižiūrėjusi į valdovus, knygas pradėjo kaupti ir Lietuvos diduomenė. Pavyzdžiui, Lietuvos kancleris, Vilniaus vaivada L. Sapiega savojoje Bibliotheca Sapiehana turėjo per 3000 tomų. Biblioteką pradėjęs kaupti LDK kancleris, didysis Etmonas Leonas Sapiega ir tėvo darbą tęsę trys jo sūnūs – Jonas Stanislovas, Kristupas Mikalojus ir Kazimieras Leonas – į LDK istoriją įėjo ne tik kaip garsūs politikai, bet ir dosnūs mecenatai, fundatoriai. Knygų kolekcionavimo tradiciją toliau tęsė XVIII–XIX amžiuje iškilūs dvarininkai – didikai ir bajorai, savo dvaruose komplektavę turtingas bibliotekas. XIX a. asmeninė biblioteka tapo sėkmės, išsilavinimo simboliu, atsirado dar viena knygu kolekcionavimo priežastis – privačios spaudos iškilimas. Akivaizdu, kad bibliofilijos raidai didžiulę įtaka turėjo spaudos technologijos raida ir tai, kad išaugo dvaro kaip kultūrinio proceso dalyvio vaidmuo.

Apie išskirtines didikų ir dvarininkų bibliotekas laidoje kalbės knygotyrininkai, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojai: prof. Arvydas Pacevičius, doc. dr. Alma Braziūnienė, Tomas Petreikis, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas.

Ved. Inga Berulienė.