Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – viena iš pirmųjų ir ryškiausių besikuriančios XX amžiaus pradžios lietuviškos visuomenės veikėjų, publicistė, lietuviškų laikraščių bendradarbė, rašytoja, pedagogė, filantropė. Žvelgiant į jos veiklos visumą – nuo pirmos nelegalios mokyklos mergaitėms iki kandidatavimo į prezidento postą 1926 m. – akivaizdus nuoseklumas ir kryptingumas. Kaip ji pati sakė savo tautos žmonėms: ”Kelkimės ir kelkime darbais, pavyzdžiu ir žodžiu”. Amžininkų atsiminimuose pabrėžiama, kad Bitės laikysena išsiskiria žodžių ir darbų sutapimu – ji visuomet buvo pasiryžusi įgyvendinti tai, ką skelbia. Ji visada imdavosi veiklos, kuri buvo reikalingiausia tuo metu: mokė, gydė žmones, rašė knygas, rengė vadovėlius, rinko tautosaką, bitininkavo, augino našlaičius, leido į mokslus neturtingus jaunuolius.

Laidoje „Gyvoji istorija” apie Gabrielės Petkevičaitės Bitės veiklą ir palikimą kalba Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, metodininkė Asta Nedveckienė, Puziniškio dvarelio muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.

Ved. Inga Berulienė