Maždaug 4000 metų lietuvių ir latvių protėviai kalbėjo viena kalba ir tris kartus mažiau laiko (apie 1300 metų) kalba skirtingomis (bet giminiškomis ir artimiausiomis pasaulyje) kalbomis. Pačios šiaurinės lietuvių kalbos šnektos dabar yra Latvijos respublikoje. Šioms tradicinėms šnektoms gyvuojant paskutines dienas, lieka apgailestauti, kad etninių žemių lietuviams nedaug pavyko suteikti reikalingos pagalbos ir išplėsti jų kalbos tyrinėjimų. Paskutiniųjų gyvųjų baltų kalbų paribio ryšiai aptariami neseniai pasirodžiusioje Kazimiero Garšvos knygoje „Latvijos lietuvių šnektos“. Autorius netirtos tematikos knygą su pertraukomis rengė beveik 40 metų, nagrinėjo ir publikavo daug mokslinių straipsnių.

Apie lietuvių kalbos raidą ir išlikimą paribio teritorijoje- Latvijos lietuvių šnektas ir kalbėsime šioje „Gyvosios istorijos laidoje, dalyvauja habil. dr. kalbos tyrėjas Kazimieras Garšva.

Laidos ved. Inga Berulienė