Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.

Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.
Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizdas. Marta yra žinoma scenografė, piešėja, konceptualių tekstų kūrėja, kurios atvirukai su Nidos vaizdais ir keiksmais („B...t kaip gražu!) pranašavo memų gimimą.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).

Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė