„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).

Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.

Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė apdovanota kaip geriausia Baltijos šalių režisierė.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.
Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės su filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autore Aiste Žegulyte. 2025 m. ji pripažinta geriausia režisiere Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA, o filmas išrinktas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje. Filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ tapo geriausia „Kino pavasario“ festivalio lietuviška premjera.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo iššūkiai kyla, kai menininkai tyrinėja ne tik kūrybą, kultūrą, bet ir gamtinius, socialinius ir politinius procesus? Pokalbis su knygos autoriais – menininku ir tyrėju dr. Vytautu Michelkevičiumi ir filosofu dr. Aldžiu Gedučiu.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės raiškos vieta? Kaip šiandien žiūrime į Lidos Meškaitytės miniatiūras ir kaip jos namų aplinka siejasi su saugia moterų bendrystės erdve? Kodėl Igorio Piekuro medijuoti gamtos vaizdai atskleidžia ne tik fotografijos ir dailės ryšį, bet ir egzistencinius įtrūkius bei kitonišką tapybos žodyną? Apie tai pokalbis su parodos kuratorėmis.

Ved. menotyrininkė Laima KreivytėHomo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.

Ved. Laima Kreivytė

Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė