Homo cultus. Iš balkono

Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėje eksponuojamoje parodoje Gintaro Zinkevičiaus parodoje „Išsėtinė konstibacija C“, kuruotoje Agnės Narušytės. Laidoje „Iš balkono“ fotografas ir kuratorė pasakoja apie besikeičiantį urbanistinį peizažą ir fotografinę perspektyvą, o taip pat svarbiausius Zinkevičiaus kūrybos etapus ir kūrinius.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
(Dmitrij Matvejev nuotr.)

Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame – XXI a. 2-ajame dešimtmetyje“. Dobriakovas kuravo be vieną svarbią parodą, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (2021) ir „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“ (2024). Pokalbis apie šiuolaikinio meno idėjas ir tarpdisciplinines įtampas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindžiai švysčioja pagaudami vis kitą nutapytos, reprodukuotos ir vėl nutapytos realybės detalę. Pokalbis apie pasikartojančias tapybos mirtis ir prisikėlimus, autoportretus ir žvilgsnio galią.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, iliustracija – Eglės Karpavičiūtės „Autoportretas su Salvadoro Dali ūsais“ (2022 m.)

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė