Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir jaunos kartos postatmintį – netiesioginę traumos patirtį bei jos refleksijas kalbamės su parodos rengėjais tapytoju, kuratoriumi Algimantu Roku Černiausku ir „MTR art foundation“ vadovu Mykolu Piekuru.



Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.

Ved. Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje“. Parodoje rodomi spalvingi kostiumai, scenografijos, paveikslai, dokumentai, spektaklių įrašai – nuo 1925 m. gruodžio 4 d., įvykusios Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjeros Valstybės teatre Kaune, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ iki 2025 m. Lietuvos baleto šimtmečiui skirto choreografo Martyno Rimeikio kūrinio užkulisių.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.
2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje kuratore menų daktare Aiste Kisarauskaite ir parodos menininkėmis Arūne Tornau ir Aurelija Maknyte.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė