Šiandien, ko gero, visi tikime mokslo pasiekimais, pasikliaujame mokslininkais, o mokslo patikrintos objektyvios faktinės tiesos įgauna Autoriteto pavidalą. Žinome ir tai, jog patys mokslininkai užsiima ne tik siauros srities tyrimais ir racionalaus žinojimo sklaida, bet ir socialinio mokslo prestižo kūrimu. Kartais netgi atrodo, jog kuo labiau to prestižo siekiama, tuo didesnis susipriešinimas randasi pačiame sociume, diskutuojant aštriais nūdienos mokslo atradimų ar mokslo politikos klausimais.
Permąstydami mokslinio žinojimo paradoksus laidoje šnekučiuojamės apie tai, kuo skiriasi mūsų įsitikinimai „kaip yra iš tikrųjų“ nuo suvokimo, jog žinios apie tikrovę priklauso nuo pasaulyje kintančių dalykų padėties.
Klausiame, kiek yra planetų Saulės sistemoje? Ir kiek yra mokslo krypčių? Svarstome, kodėl žmonėms sunku prisiimti atsakomybę sąmoningai keičiant nuomonę, kai nauja informacija neatitinka jų išankstinių įsivaizdavimų? Ir ką daryti, kai medijų erdvėje cirkuliuojančios fragmentiškos mokslo žinios išmuša saugų pagrindą iš po kojų, o kurios nors srities mokslininkų perspėjimai staiga ima gąsdinti ir verčia sunerimti?
Pokalbis su filosofu Kęstu Kirtikliu.
Ved. Skaidra Trilupaitytė
