1889 metų rugsėjo 28-ąją Paryžiuje vykusioje pirmojoje Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo sutarta, kad metras yra atstumas tarp dviejų įrėžtų linijų ant standartinio strypo iš platinos lydinio su dešimčia procentų iridžio, išmatuotas ledo lydymosi temperatūroje. Tas strypas buvo užrakintas rūsyje po trimis užraktais Paryžiaus priemiestyje Sevrė. Daugybė šalių visame pasaulyje turėjo Sevre esančio strypo kopijas, o jų tradiciniai ilgio matavimo vienetai - pėdos, verstos, li ar kiti - buvo
apibrėžiami konvertuojami pagal šį strypą. Visame pasaulyje metras tapo metru. Bet tuo istorija nesibaigė.
1960-aisiais šventasis strypas buvo išmestas į metalo laužą. Sako, kad metalas viską atlaiko. O pasirodo, ne viską. Jis pasidavė meteorologų bambėjimui, kad tas metras yra netikslus ir dėl to jie amžinai apsirinka su savo prognozėm. Strypo tikslumo jiems tikrai buvo negana. Teisybės dėlei, ne jiems vieniems. Nors paklaida nesiekė vienos dešimtamilijoninės dalies, kad būtų paprasčiau suprasti, tai paimkite vieną metrą už pagrindą, o tada kitą padalinkite iš dešimties milijonų ir tada tai, ką gausite, pridėkite arba atimkite iš to pagrindinio metro. Įvertinkite, kuriuo atveju paklaida geriau matosi. Dar meteorologai sakė, kad tas strypas šiaip gali tiesiog dingti, išsilydyti ar dar kaip nors sugesti. Todėl 1960 metais buvo nuspręsta: naujuoju oficialiu ilgio standartu bus šviesos bangos ilgis. Dabar metras žymimas kaip 1 milijonas ir daug skaičių, plius du po kablelio, bangos ilgio oranžiškai raudona šviesa, kurią skleidžia elektra sužadintas kriptonas 86, retosios dujos, išgaunamos iš atmosferos. Amerika, aišku, su milijonu neprasideda, todėl jos colis yra beveik 42 milijonai bangos ilgio. Mokslininkai įsitikinę, kad tų bangų ilgis niekada nepasikeis. Kiekvienas, turintis tinkamą įrangą, net ir po milijono metų galės atkurti 1960 metais priimtą standartinį ilgio vienetą, kurio paklaida dabar neviršija vienos šimtamilijoninės dalies. Įdomu, ar po milijono metų meteorologams šitiek užteks?