2018 m. balandžio 28 d. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad elektrifikuotas paskutinis Indijos kaimas. Juo tapo šiaurės rytuose esantis Leisango kaimelis. Per paskutinį gyventojų surašymą ten buvo suskaičiuota devyniolika šeimų.

2011 balandžio 27 dieną tuometis Amerikos prezidentas Barackas Obama paviešino savo gimimo liudijimą. Tai padaryti jis buvo priverstas dėl nuolatinių melagingų kaltinimų dėl jo gimimo vietos. Amerikoje netgi gimė konspiracinis judėjimas, subūręs daugybę žmonių, abejojančių prezidento teisėtumu. Pagal Amerikos konstituciją šalies vadovu gali būti renkamas tik šioje šalyje gimęs asmuo. Barackas Obama gimė 1961 metų rugpjūčio 4 dieną Havajuose, jo tėvas – iš Kenijos, o mama iš Kanzaso. Melagingą versiją iškėlęs judėjimas teigė, kad Barackas Obama irgi gimė Kenijoje. Šias sąmokslo teorijas platinusios grupės skelbėsi vykdžiusios tyrimus ir radusios įrodymų, kad gimimo liudijimas padirbtas. Neva pačiame spaude ant liudijimo yra rašybos klaidų, parašas panašus į šypsenėlę, o išdidinus dokumentą tūkstantį kartų ir serijos numerio skaičius pavertus atskirais pikseliais, vienetas labai skiriasi nuo kitų skaičių. Sąmokslo teorijos pasiekė nacionalinį lygį, tačiau akivaizdu, kad už jų slypėjo tik noras diskredituoti pirmąjį Amerikos juodaodį prezidentą.
Humoro jausmo nestokojantis Obama po metų viešėjo Floridoje. Ten užsuko į vietos sporto barą-restoraną alaus ir padiskutuoti su paprastais mirtingaisiais. Jis stabtelėjo prie stalo, prie kurio buvo daug vaikų. Kai vienas septynmetis baltapūkis pasisakė, kad irgi yra gimęs Havajuose, Obama paklausė – gimimo liudijimą turi?

1977 metų balandžio 26-ąją Los Andžele ginkluotas plėšikas vidury baltos dienos iš Rodo Stewarto pavogė „Porsche 911 Carrera turbo“, kai šis po savaitgalio apsipirkimo prabangiame Sanseto bulvare ruošėsi sėsti važiuoti kartu su savo mažamete dukrele ir asistente. Rodas Stewartas, kuris nuo vaikystės planavo būti arba futbolininku, arba muzikantu, taip pat mėgo ir automobilius. Kadangi viena plano dalis išsipildė, automobiliai irgi tapo jo žavėjimosi objektais, ypač „Lamborghini“ ir „Ferrari“. Tačiau dainininkas taip buvo sukrėstas incidento, kad galbūt netgi tik dėl jo kuriam laikui iš Kalifornijos grįžo gyventi į gimtąją Angliją. Be to, apiplėšimas, nors per jį Stewartas nė necyptelėjo, nepraėjo sklandžiai. Įsėdęs į 50 tūkstančių dolerių kainuojantį automobilį, plėšikas suprato, kad nežino, kaip jį užvesti. Tada grįžo pas atsitraukti jau spėjusį teisėtą mašinos šeimininką ir vėl įrėmęs pistoletą į nugarą liepė grįžti į automobilį ir jį užvesti. Pasirodo, jau tais laikais buvo automobilių, kurie užvedami paspaudus mygtuką.
Po kelerių metų Stewartas grįžo gyventi į Los Andželą, bet gali būti, kad dėl to pasigailėjo. Nes vėl turėjo problemų su automobiliais. 2004-aisiais buvo nukniauktas, tiesa, be prievartos, geltonas „Dodge Viper“. Paaiškėjo, kad jį pasisavino buvęs Stewarto sodininkas, kurį rokeris atleido. Sodininkas toli nenuvažiavo. Labai greitai buvo rastas įvažiavęs į upelį. Padaryta žala siekė 15 tūkstančių dolerių. Vagis kaltę pripažino ir gavo 11 metų kalėjimo, o Stewartą automobilių bėdos užgrūdino taip, kad jis iki šiol vis tiek kartais gyvena Beverly Hilse.

1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame Naujasis Pasaulis pažymėtas pavadinimu „Amerika“ – lotyniška keliautojo ir atradėjo vardo versija. Tai vienintelė pasaulio kontinentinė žemės teritorija, pavadinta realaus žmogaus vardu.
Italų keliautojas Amerigas Vespučis buvo pirmas, kuris suprato, kad tai, kas dabar yra Brazilija, yra naujas žemynas, o ne Azija. Yra netgi versijų, kad Pietų Amerikoje Vespučis buvo išsilaipinęs 1497-taisiais, metais anksčiau už Kolumbą, tačiau realių tokios ekspedicijos įrodymų nėra. Neabejojama, kad vėliau Vespučis Naujajame Pasaulyje lankėsi dar porą kartų, tačiau tai jau buvo po Kolumbo.
Tad kodėl Amerika vadinasi Amerika, o ne Kolumbūrija? Yra kontraversija ir dėl Waldseemullerio žemėlapio. Manoma, kad Amerika Naująjį Pasaulį pavadino ne jis, o jo kolega Mathiasas Ringmannas, su kuriuo žemėlapį jis kartu sudarinėjo. XVI amžiuje informacija plito be galo lėtai. Gali būti, kad Ringmannas 1507 metais dar net nežinojo, kad kažkoks Kolumbas, kuris mirė metais anksčiau, Naująjį Pasaulį atrado anksčiau už Vespučį. Kai mirė Ringmannas, Waldseemulleris Amerikos pavadinimo vėlesniuose žemėlapiuose irgi nebenaudojo. Bet buvo per vėlu. Jų žemėlapį su Amerikos pavadinimu kopijavo kiti kartografai, Amerika atsidūrė ir pirmajame pasaulio žemėlapyje Orbis Imago, kurį nupiešė garsus geografas Gerardas Merkatorius 1538 metais. Vespučis mirė Sevilijoje 1512-taisiais, nesėjęs sužinoti, kad jo vardu bus pavadintas didžiulis kontinentas, – garbė, kurios nenusipelnė joks kitas žmogus.

1982 metų balandžio 24 dieną Holivudo žvaigždė Jane Fonda išleido pirmąją namų vartotojams skirtą kasetę su aerobikos programa, pavadinimu „Treniruotė“. Į kino pasaulį ji įsiveržė septinto dešimtmečio pradžioje, jai pavyko tapti ne tik sekso simboliu, bet ir rimta aktore. Fonda griežtai pasisakė prieš Amerikos karą Vietname. 1979-taisiais, tais pačiais metais, kai laimėjo antrąjį Oskaro apdovanojimą už geriausios aktorės vaidmenį, ji atidarė pirmąją sporto salę, taip įžengdama į treniruočių verslą, kuriame iki tol dominavo tik vyrai boksininkai ir kultūristai. Kad palaikytų dailias linijas, Fonda pradėjo praktikuoti aerobiką. Ji išleido Jane Fonda treniruočių knygą, kuri pusę metų buvo perkamiausia knyga tarp ne grožinės literatūros knygų. Neįtikėtinas treniruočių salių, videokasečių ir knygų populiarumas aštunto dešimtmečio pabaigoje įžiebė pamišimą dėl aerobikos. Nors ji sukūrė specialias programas moterims, netruko ateiti laikas, kai šokinėdami kojas kartu ėmė kilnoti ir vyrai. Aerobika įsisuko ir į madų pasaulį – neoninis spandeksas, kojų aptemptukai ir trikotažiniai kostiumai tapo visur paplitę tarp sveika gyvensena ir kūno linijomis besirūpinančių moterų. Didžiulės pajamos iš aerobikos verslo Fonai leido finansuoti leftistinę organizaciją „Ekonominė demokratija“, kurią įkūrė tuometis jos vyras Tomas Haydenas. Asmeniniame gyvenime Jane Fondai nesisekė taip gerai, kaip aerobikos treniruotėse. Ji buvo ištekėjusi ir už Amerikos žiniasklaidos magnato, CNN įkūrėjo Tedo Ternerio, su kuriuo irgi išsiskyrė 2001-aisiais.

1986 metų balandžio 21-ąją Amerikos televizijos CBS eteryje buvo atverta žymaus gangsterio Al Caponės slėptuvė Čikagoje, „Lexintono“ viešbučio rūsyje, kur jis praėjusio amžiaus pradžioje buvo įkurdinęs savo būstinę. Buvo tikimasi rasti ne tik vertingų brangenybių, bet ir Al Caponės aukų liekanų. Viskas buvo transliuojama tiesiogiai, laidą stebėjo milijonai televizijos žiūrovų. CBS žinių laidoje prieš šią ypatingą transliaciją skelbė, kad šis senų mafiozio slėptuvių atvėrimas nusileidžia tik Tutanchamono kapavietės atvėrimui. Priminsiu, Tutanchamonas buvo Egipto faraonas, jo kapavietėje rasta kaukė, kuri yra vienas žinomiausių vaizdinių pasaulyje. Kai specialus būrys tiesioginio CBS eterio metu susprogdino įėjimą į buvusią Al Caponės buveinę, paaiškėjo, kad ten nieko nėra. Na, beveik nieko. Be šiukšlių ir nuolaužų, ten buvo du prohibicijos laikus menantys… Tai buvo didelis šokas ir pačiai televizijos kūrybinei grupei. Laidos, kuri truko dvi valandas, vedėjas Geraldo Rivera po visko žiūrovams sakė: „Esu nusivylęs ne mažiau nei jūs. Buvau tikras, kad šįkart sėkmė bus didesnė, nei laimėti aukso puodą.“ Praėjo keletas metų, ir Riverą savo jausmą tuomet atskleidė labiau: po transliacijos jis nuvyko į viešbutį per gatvę, kurio bare akimirksniu nusitašė nuo tekilos, ir užsidarė kambary, užkabinęs ant rankenos žymeklį „Netrukdyti“. Pats viešbutis 1985 metais buvo gavęs saugomo paveldo statusą, tačiau po kelių nepavykusių bandymų renovuoti 1995 buvo nugriautas.

1979 metų balandžio 20 dieną Amerikos prezidentas Jimmy Carteris žvejojo valtimi netoli gimtojo savo miesto Plainso, Džordžijos valstijoje, kai staiga link jo ėmė plaukti neįprastai didelis pelkinis triušis. Apie šį incidentą (taip, tai įvardinta kaip incidentas) prasitarė Carterio spaudos atstovas po kelių mėnesių. Nuo tada ši istorija tapo prezidentinių istorijų pajuokų šaltiniu. Po daugybės metų šią istoriją CNN televizijai papasakojo ir pats Carteris: „Mačiau, kaip labai didelis triušis įšoka į vandenį ir ima plaukti link manęs. Kai jis visiškai priartėjo prie mano valties, aptaškiau jį vandeniu. Dink nuo mano valties!“ Taip istorija skambėjo iš pirmų lūpų. Tiesa, net Baltųjų rūmų darbuotojai iš pradžių nebuvo linkę tikėti šia istorija, bet nuo kranto šį nuotykį užfiksavo asmeninis Carterio fotografas. Tačiau nuotraukos pradžioje nebuvo paviešintos, tad, kai „Washington Post“ sužinojo apie šią istoriją, ant pirmo puslapio buvo pavaizduota karikatūra, kurioje Carterį puola ryklys iš filmo „Nasrai“. Tai buvo pamoka prezidentui ir jo viešųjų ryšių komandai, nes vėliau politiniai oponentai ne sykį priminė Carterio akistatą su triušiu ir naudojo ją akcentuoti prezidento bejėgiškumą ir neveiksnumą.
Pelkiniai triušiai išties moka plaukti. Jie yra didžiausi iš pūkuotauodegių giminės, gali sverti arti trijų kilogramų. Jie nėra labai meilūs, bet žmonių tikrai nevalgo – jie yra žolėdžiai. Bet kovodami už damas ir teritorijas patinai gali nugalabyti priešininką dantimis ir aštriais nagais. Turbūt jau supratote, kad amerikietiškai mūsų posakis apie drąsius žmones skamba šitaip: „Bijai triušio – nebūk prezidentas“.

1770 metų balandžio 19 dieną europiečiai pirmą kartą išvysta rytinę Australijos pakrantę. Kapitono Džeimso Kuko, vieno iškiliausių XVIII amžiaus keliautojų, ekspedicija iš Anglijos išplaukė prieš metus. Pirminis jos tikslas buvo į Ramųjį vandenyną atplukdyti Karališkosios mokslininkų sąjungos, o tiksliau – į Taitį, kur jie planavo stebėti, kaip Venera praslenka Saulės disku. Tačiau kelionėje Džeimsas Kukas bendrakeleiviams prisipažino, kad turi ir slaptų nurodymų – surasti Terra Australis, apie kurios buvimą jau kuris laikas buvo įtariama, mat dar XVII amžiuje olandai buvo atplaukę prie žemyno krantų šiaurės vakaruose. Ekspedicija, kurią iš viso sudarė 94 vyrai, kelionėn leidosi anglimi varomu laivu „Endeavour“. Kaip ir planuota, keliautojai aplankė Taitį, kitas regiono salas, tuomet užsuko ir į Naująją Zelandiją, kuri jau buvo atrasta buvusios ekspedicijos metu ir Anglija jau buvo pareiškusi į jas teises. O tada pasitvirtino tai, apie ką buvo spėjama. Prieš atradėjų akis atsivėrė naujos teritorijos. Tai buvo Australija. Dienoraštyje Kukas rašė: „Tai, ką pamatėme, buvo visai nekalvotos žemumos. Į akis krito žaluma ir daugybė miškų, tačiau krantas visur švytėjo baltu smėliu.“ Į sausumą jis išlipo tik po devynių dienų ir susitikimas su vietos gyventojais nebuvo malonus, be to, istorikai ilgus metus vadovavosi tik Kuko aprašyta išsilaipinimo Botanikos įlankoje, ten, kur dabar yra Sidnėjus. Bet apie tai, mano mieli bičiuliai keliauninkai, pakalbėsime, kai ateis eilė šiems įvykiams mūsų „Įdomių faktų“ kalendoriuje.

1930 m. balandžio 18 d., be penkiolika devynios vakaro daugumu britų šeimų įsijungė radijo imtuvus, kad tradiciškai išklausytų BBC radijo žinias. Radijo imtuvuose nuskambėjo toks diktoriaus tekstas: „Labą vakarą. Šiandien yra didysis penktadienis. Neturime jokių naujienų“. 15 minučių, kurias paprastai trukdavo žinių laida, skambėjo fortepijono muzika.

1860 m. balandžio 17 d. Farnboro laukuose netoli Londono įvyko kumštynės, kurios yra laikomos pirmuoju tarptautiniu bokso maču. Paaiškinu, ką pasakiau. Kumštynės nuo bokso skiriasi tuo, kad čia boksuojamasi be pirštinių. Kumštynės Anglijoje, taip pat Amerikoje tuo metu buvo nelegalios, tačiau tvarkos sergėtojai į tai žiūrėjo pro pirštus – svarbu, kad jos vyktų ne jų prižiūrimoje teritorijoje.