1939 metų rugsėjo dvidešimt trečiąją Pasaulinėje mugėje Niujorke ateitiems kartoms buvo įkasta laiko kapsulė. Garbingos rimtų vyrų komisijos sprendimu, į kapsulę buvo sudėti daiktai, kurie galėtų papasakoti, kaip gyvenimas atrodė ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Į kapsulę buvo įdėta daugybė literatūros, užfiksuotos mikrofilmuose - iš viso apie 10 milijonų žodžių, įskaitant įvairius žurnalus ir laikraščius, Pasaulio almanachą, Viešpaties maldą trimis šimtais kalbų, „Encyclopaedia Britannica“ ir romanas „Vėjo nublokšti“. Taip pat kino kronikos vienas epizodas, kuriame Franklino Roosevelto kalba ir Majamio madų šou. Dar ateities kartos turės vargo aiškintis, kam žmonėms senovėje reikėjo telefono aparato, kam buvo naudojamas skardinių atidarytuvas arba kodėl storoka knyga pavadinimu Biblija nenurodo, kas autorius. Dar kapsulės radėjus turėtų sudominti moteriška skrybėlė, rankinis laikrodis, keletas
vaikiškų kaladėlių - čia jau ir mums gali būti įdomu. Kapsulėje atsidūrė ir cigarečių pakelis bei slankmatis. Taip pat 75 audinių, metalų ir plastikų pavyzdžiai bei įvairios sėklos.
Ved. Julius Juchnevičius

1946-taisiais, rugsėjo 20-tąją Prancūzijos Rivjeroje esančiame Kanų kurorte prasideda pirmasis kasmetinis Kanų kino festivalis. Festivalis turėjo debiutuoti anksčiau, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Venecijos kasmetinis kino festivalis buvo rangiamas jau nuo 32-ųjų. Iki 1938-tųjų šis kino festivalis tapo fašistinės ir nacistinės propagandos priemone: Benito Musolinio Italija ir Adolfo Hitlerio Vokietija diktavo filmų pasirinkimą ir tarpusavyje dalijosi prizus. (Tai ko čia stebėtis, kad filmą apie nekaltus rusų kareivėlius įtraukė į šiemetinę programą). Pasipiktinusi Prancūzija nusprendė surengti alternatyvų kino festivalį 1939 metų rugsėjo 1-20 dienomis Kanuose. Renginys turėjo vykti kurortinio miesto, esančio į pietryčius nuo Nicos, kazino. Buvo atrinkti filmai, o jų kūrėjai ir žvaigždės ėmė rinktis Kanuose. Tarp amerikiečių atrinktų filmų buvo „Ozo šalies burtininkas“. Prancūzija pasiūlė „Nigerietį“, o Lenkija - „Juodąjį deimantą“. Sovietų Sąjunga atvežė filmą „Rytoj prasidės karas“. Tai buvo labai pranašiška. Rugsėjo pirmosios rytą, festivalio pradžios dieną, Hitleris įsiveržė į Lenkiją. Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė įsakė paskelbti visuotinę mobilizaciją, o Kanų festivalis buvo atšauktas vos po vieno filmo peržiūros: Vokiečių kilmės amerikiečių režisieriaus Williamo Dieterle'io „Notre Damo kupriukas“.
Ved. Julius Juchnevičius

1994 metų rugsėjo 19-ąją Amerikos NBC televizijos eteryje debiutavo serialas „Ligoninės priimamasis“. Jis tapo vienu žiūrimiausių serialų per visą televizijos istoriją. Serialas „Emmy“ apdovanojimams buvo nominuotas 124 kartus, o dvidešimt du kartus apdovanojimą pelnė. Serialo scenarijus buvo parašytas dvidešimt metų iki dėmesį į jį atkreipė viena galinga Holivudo prodiuserinė kompanija, kuri ir įbruko jį NBC televizijai,
galima sakyti, per jėgą. Net ir po to, kai buvo nufilmuota pilotinė serijalo serija, televizijos vadai labai skeptiškai žiūrėjo į projektą. (Na taip, žinau ne vieną televizijos galvą, kuri žino, ką daryti net tada, kai reitingai krenta nors tu ką...) Nuo pat pirmųjų serijų „Ligoninės priimamasis“ tapo žiūrimiausiu, netgi nubrėžė naujus televizijos dramos standartus. Per penkiolika sezonų buvo sukurta daugiau nei 330 valandų dramos.
Ved. Julius Juchnevičius

1981 metų rugsėjo 18-ąją Kanados prekybos centro „West Edmonton Mall“ 20 000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centras yra pasiekęs ir kitų rekordų: jis yra buvęs didžiausias pasaulyje prekybos centras, nes užima pusę kvadratinio kilometro, į kurį tilptų 48 miesto kvartalai, arba, kaip vadinama Amerikoje, blokai. Čia įsikūręs didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas ir didžiausias pasaulyje uždaras vandens parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje uždaras ežeras ir didžiausias bangų baseinas. Aišku, uždaras - viskas čia uždara. Dar daug jis visa ko turi, o turintiems silpnybę šopintis prieš einant į kanadietišką Akropolį reiktų pasiimti atostogas. Čia yra aštuoni šimtai parduotuvių, šimtas restoranų ir devyniolika kino teatrų.
Ved. Julius Juchnevičius

1996 metų rugsėjo 17-ąją pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey įkuria televizijos knygų klubą, į kurį pateks knygos, kurias ji rekomenduos. Pirmoji knyga, pelniusi tokią garbę, - Jacquelyn Mitchard „Gilioji vandenyno pusė“. „Opros knygų klubas“ greitai tapo itin įtakinga leidybos pasaulio jėga, nes populiarios televizijos laidų vedėjos pareklamavimas gali iškelti iki tol mažai žinomą knygą į bestselerių sąrašus. Kai „Opros knygų klubas“ pradėjo veikti, kai kurie leidybos pasaulio atstovai skeptiškai vertino jo
sėkmės galimybes. Kaip rašė „The New York Times“: „Winfrey projektas - rekomenduoti knygas, net sudėtingus literatūrinius romanus, kuriuos žiūrovai turėtų perskaityti prieš diskusijas jos pokalbių laidoje - iš pradžių sukėlė nemažai skepticizmo literatūros pasaulyje, kur daugelis siejo dienos televiziją su žemo lygio pramogomis, tokiomis kaip muilo operos ir žaidimų šou“. Tačiau klubas sulaukė didelio Winfrey gerbėjų susidomėjimo, o daugelio jos knygų buvo parduota daugiau nei vieno milijono egzempliorių tiražu. Winfrey gebėjimas ne tik knygas, bet ir beveik bet kokį jos rekomenduojamą produktą ar asmenį paversti fenomenu tapo žinomas kaip „Opros efektas“. 2001-aisiais, kai Winfrey pasirinko rašytojo Jonathano Franzeno romaną „Pataisos“, jis ją įžeidė, viešai užsimindamas, kad kai kurios jos rekomenduotos knygos
yra „lėkštos“. Vėliau Opra ėmėsi rekomenduoti ne tik šiuolaikinius, bet ir klasikinius kūrinius. Taip ir Tolstojus turėjo apsidžiaugti, kad tik dėl jos parekomendavimo, papildomai buvo išleista beveik milijonas Anos Kareninos romano egzempliorių.
Ved. Julius Juchnevičius

1965 metų rugsėjo 16-tąją aštuoniolikmetis Londono vietinės muzikos grupės dainininkas, susižavėjęs amerikietiška kultūra ir Holivudo filmais, David Jones pasikeičia vardą. Taip padaryti jis nusprendė, kad nebūtų painiojamas su kitu britų daininku Davy Jones, kuris vėliau tapo „The Monkeys“ vokalistu. Vardo paieškos nebuvo trumpos. Prieš galutinį variantą jis buvo pasikeitęs tik vardą ir tapęs Tom Jones, bet tais metais
iššovė kito Tom Jones, to, kurį žino muzikos gerbėjai, žvaigždė. Tikrasis Tom Jones vardas, tiesa, irgi buvo kitas – Thomas Woodwordas. Tapatybės pakeitimas buvo prodiuserių sprendimas. Taigi, David Jones turėjo ieškoti kitų variantų. Paieškojo ir rado. Šešiasdešimtų metų amerikietiškame filme „Alamo“. Šįkart jis pasikeitė pavardę.
Pasivadino taip pat, kaip filmo herojus, maištautojas iš Teksaso.

1980 metų rugsėjo 13 pagaliau buvo sugauta meška, kuri pabėgo Škotijos saloje Benbecula, kai buvo filmuojama „Kleenex“ televizijos reklamoje. Meškos, o veikiau lokio, vardu Heraklis, ieškojo šimtai savanorių. Praėjus trim savaitėms po to, kai netgi buvo nuspręsta - bala nematė to lokio, vienas žemdirbys pastebėjo pustrečio metro ūgio, pusę tonos sveriantį žvėrį, plaukiantį jūroje. Lokys buvo pašautas migdomaja ampule, sugautas tinklu ir sraigtasparniu nuskraidintas į specialiai jam pastatytą narvą, kuriame nekantriai jo laukė šeimininkas - imtynininkas Andy Robinas.
Ved. Julius Juchnevičius

1885 metų rugsėjo 12-tą buvo užfiksuotas didžiausio įvarčių į vienus vartus skaičiaus rekordas pirmos klasės lygio futbolo rungtynėse. Tai nutiko Škotijos taurės akistatoje tarp Arbroath, kurie žaidė namuose, ir Bon Accord vienuolikių. Pergalę šventė aikštės šeimininkai sausu rezultatu: 36-0. Šis rezultatas tebėra pasaulio aukščiausio futbolo lygio rungtynių rekordas.

1980-tų metų rugsėjo 11-tąją Londone per įžūlų juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą buvo pavogtas tuo metu garsus Marlboro deimantas. 400 000 svarų sterlingų vertės brangakmenis buvo eksponuojamas „Graff“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės Knightsbridge'e vitrinoje.

Ved. Julius Juchnevičius
(DI iliustracija)

1945 metų rugsėjo 10-tąją Lloydas Olsenas ir jo žmona Clara savo ūkyje Fruitoje, Kolorado valstijoje, pjovė vištas. Olsenas paukščiams nukirsdavo galvas, o jo žmona jas išvalydavo. Tačiau vienas iš 50 gyvūnų, kurie tą dieną pateko po Olseno kirviu, elgėsi ne taip, kaip kiti. Viena višta, nors ir be galvos, nesiruošė mirti ir toliau lakstė po kiemą.

Ved. Julius Juchnevičius