Trečias kartas nemelavo – šis posakis puikiai tinka disko metikei Oksanai Dobrovolskajai, kuri trečiame karjeros pasaulio asmenų su negalia lengvosios atletikos čempionate iškovojo pirmąjį tokio lygio varžybų medalį – bronzos. Oksanai gyvenimas nepagailėjo iššūkių – lėtinė, progresuojanti akių liga susilpnino regėjimą iki procento, be to, tik 23-ejų sportuoti pradėjusi mergina patyrė aplinkinių patyčias, o prieš pat šių metų pasaulio čempionatą iš vėžių išmušė trenerės liga ir virtinė kitų negandų. Vis dėlto visa tai tik dar labiau užgrūdino dukart paralimpietę – optimizmu ir energija trykštanti mergina yra pavyzdys, kaip gyvenimą semti saujomis. Lengvaatletė garsiai kalba apie svajones ir tiki, kad pavyks pasiekti ir didžiausią troškimą – iškovoti paralimpinį auksą.

Žingsnis po žingsnio Gabija Galvydytė įsitvirtina planetos bėgikių elite – pasaulio lengvosios atletikos čempionate Tokijuje ji pateko į dviejų distancijų pusfinalius ir užėmė 12 bei 16 vietas. Būtent šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose besitreniruojančios bėgikės karjeroje įvyko proveržis – G. Galvydytė pasirašė sutartį su vienu didžiausių pasaulio prekės ženklų, pradėjo treniruotis su bėgimo žvaigždėmis ir savo rezultatais įrodė, kad tokias aukštumas gali pasiekti net mažos šalies atstovė. Vieną po kito Lietuvos rekordus šį sezoną gerinusi G. Galvydytė sustoti nežada ir jau kalba apie dar aukštesnius tikslus. Kokie jie?

Tajus Juška – dar vienas Lietuvos plaukimo deimantas, rodantis, kad ir maža šalis gali užauginti pasaulinio lygio sporto žvaigždes. Šių metų Europos jaunimo čempionate Lietuvos plaukimo rinktinė iškovojo 8 medalius, pusė jų laimėjo T. Juška. Jis – jauniausias Lietuvos rinktinės narys ir šių metų pasaulio suaugusiųjų čempionate, praėjusią savaitę šešiolikmetis laimėjo 2 medalius pasaulio jaunimo čempionate. Plaukimo talentas nebijo prisiimti atsakomybės, o labiausiai vertina varžybas, iš kurių gali pasimokyti. Noras tobulėti – šio branda trykštančio jaunuolio variklis. T. Juška įsitikinęs, kad kiekvienas gali plaukti kaip jis, reikia tik sunkiai ir nuosekliai dirbti bei suprasti, dėl ko tai darai.

Krepšinio bendruomenė ir visa Lietuva to laukė dešimtmetį – šalies moterų krepšinio rinktinė po 10 metų pertraukos grįžo į Europos čempionatą. Lietuvės per 6 rungtynes Bolonijoje ir Pirėjuje pasiekė 2 pergales ir iškovojo 8 vietą, tačiau svarbiausia, kad į elitinį krepšinio turnyrą grįžusi rinktinė įžiebė viltį, kad šalies moterų krepšinis gali grįžti ten, kur ir yra jo vieta. Komandos kapitonė Laura Juškaitė ir ilgametė komandos narė Giedrė Labuckienė atviros ir sako, kad rinktinė išliko vieninga, nepaisant metų pradžioje įvykusios dramatiškos trenerio kaitos, išankstinės kritikos ar 4 pralaimėjimais pažymėtos čempionato pabaigos. Neišlepintos dėmesio krepšininkės tiki, kad įgyta patirtis – tvirtas pagrindas išlaikyti susidomėjimą moterų krepšiniu ir įkvėpti jaunąją kartą. Viltys prieš 2027 m. keturiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyksiantį Europos moterų krepšinio čempionatą jau dabar itin didelės, bet merginos tiki, kad komanda neperdegs, išlaikys branduolį ir rezultatais pateisins visuomenės lūkesčius.

Gimnastas Robertas Tvorogalas ir toliau demonstruoja neįtikėtiną valią ir atkaklumą – jis antrą kartą karjeroje tapo pratimų ant skersinio Europos čempionu. Ketvirtį amžiaus gimnastikos salėje judesius šlifuojantis R. Tvorogalas – vienintelis gimnastas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, pasipuošęs visų spalvų Senojo Žemyno čempionatų medaliais – iš viso net penkiais. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitai paleidžia ir pergales, ir nesėkmes – užtenka vienos nakties, kad vėl susitelktų į darbą. 30-metis sportininkas retai varžybų starto protokoluose pamato bendraamžių pavardes, tačiau trauktis iš profesionalaus sporto dar neketina – svajonėse patekimas į pasaulio čempionato finalą ir ketvirtąsias olimpines žaidynes. Gimnasto nepalaužė ir aibė traumų, ir baimė – ypač posūkių metu – lydinti jį jau dešimtmetį. Saugių treniruočių sąlygų stoka Lietuvoje tik paaštrina šią problemą. R. Tvorogalas pripažįsta, kad treniruojantis tinkamai įrengtose salėse baimės sumažėtų, tačiau namuose tokių galimybių nėra.
Ved. Brigita Virbalytė.

Pasaulio ir Europos čempionas, disko metikas Andrius Gudžius po stuburo išvaržos operacijos grįžo į disko metimo sektorių ir jau spėjo iškovoti Lietuvos čempiono titulą. Pastarųjų metų išbandymai pakelė tituluoto sportininko skausmo tolerancijos kartelę ir sustiprino psichologiškai. Disko metikas nepaisė gydytojų rekomendacijų ir jau po 5 mėnesių nuo operacijos dalyvavo varžybose bei siekia patekti į pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Tokijuje. A. Gudžius kritikuoja šiuo metu galiojančią pasaulinę reitingų sistemą, kuri, jo manymu, skatina „gaudyti taškus“ užsienio varžybose. Triskart olimpietis turi nuomonę ir apie už stadiono ribų vykstančias disko metimo varžybas, kuriose pasiekiami neįprastai aukšti rezultatai. Vis dėlto A. Gudžius tiki, kad mūsų šalies talentas Mykolas Alekna šiemet ir stadione įrankį mes virš 70 metrų bei sako: nusiteikite, dar bus rekordų. Lietuvos disko metimo ateitis šviesi ir dėl kitos priežasties – pirmuosius medalius jau laimi ir trylikametis A. Gudžiaus sūnus.

Su orientavimosi sportu užaugusi Judita Traubaitė vos prieš trejus metus atėjo į pirmąją biatlono treniruotę, o jau šiemet 25-erių sportininkė kartu su Lietuvos moterų biatlono estafečių rinktine iškovojo kelialapius į Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes. J. Traubaitė yra fenomenalus talentas – be orientavimosi sporto ir biatlono, ji savo jėgas dar išbandė ir šalies moterų futbolo A lygoje. Vis dėlto merginos gyvenimas sukasi ne tik apie sportą, dalis jo buvo atiduota ir muzikai. J. Traubaitė lankė muzikos mokyklą, grojo fortepijonu, taip pat laiko ji atrasdavo ir kitiems pomėgiams. Vėliau talentingoji mergina Vilniaus universitete baigė biologijos studijas. Prieš ateidama į biatloną J. Traubaitė į sportą žvelgė tik kaip į mėgstamą ir džiaugsmą teikiantį užsiėmimą, o olimpinė svajonė sukirbėdavo tik per televizoriaus ekraną stebint aukščiausio lygio varžybas. Lemtinga diena su šalies biatlono rinktine Ignalinoje pamažu pradėjo keisti gabios atletės požiūrį – užgimė troškimas atsidurti greta pasaulio biatlono žvaigždžių.

Prof. Rimtautas Gudas – žymiausias Lietuvos ortopedas-traumatologas arba stebukladarys, net po sudėtingiausių traumų sugrąžinantis sportininką į profesionalo kelią. Per daugiau nei 20 darbo metų profesorius atliko daugiau nei 10 tūkstančių operacijų, pacientų sąraše – profesionalūs krepšininkai ir kiti, šalį savo pergalėmis garsinantys, atletai. Po operacijų sportininkai į jį žiūri lyg į Dievą, laukdami verdikto, kad operacija buvo sėkminga. Vis dėlto prof. R. Gudas pripažįsta, kad ne visada operacinėje pavyksta viskas, kaip suplanuota. Taip pat profesorius atskleidžia, kad tenka būti ne tik chirurgu, bet ir psichologu, nes pacientams svarbu išgirsti optimistišką žinutę apie jų ateitį. Retas pagalvoja, kad ir pats chirurgas patiria didelę psichologinę įtampą ir spaudimą, o per itin didelį darbo krūvį tenka pamiršti asmeninį gyvenimą. Prof. R. Gudas atvirai pasakoja apie suvokimą, kad chirurgas nėra robotas, taip pat apie traumas, keičiančias gyvenimus, per anksti nutrūkusias garsiausių šalies sportininkų karjeras ir traumų prevencijos svarbą, nes šiandien tarp prof. R. Gudo pacientų ir vos 8–9 metų vaikai.

Baidarininkai Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas 2016 m. Lietuvai padovanojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzą ir taip savo karjeras apvertė aukštyn kojomis. Ankstyvame karjeros etape talentingi baidarininkai pasijuto nereikalingi ir pasitraukė iš didžiojo sporto. Po pertraukos keliskart pasitreniravę jie netikėtai laimėjo Lietuvos čempionatą, vėliau iškovojo du Europos čempionatų medalius, o vyšnia ant torto – olimpiniai medaliai. Po 8 metų nuo bronzinio triumfo Brazilijoje, praėjusį rugpjūtį, šie tituluoti sportininkai paskelbė apie karjeros pabaigas. Jie pripažįsta, kad pasitraukimas iš profesionalaus sporto suteikė ramybę. Vis dėlto svajonė likti prie savo sporto šakos paskatino juos dalyvauti Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos rinkimuose. Taip mūsų šalį savo pasiekimais garsinę baidarininkai atvertė naują gyvenimo puslapį – tapo federacijos vadovais. E. Ramanausko ir A. Lanko ilgametė partnerystė grįsta atvirumu, neretai virstančiu karštomis diskusijomis – tai padėjo ne tik siekti pergalių sporte, bet ir leidžia kelti aukštus tikslus naujose pareigose.

Buriuotojai Viktorijai Andrulytei praėję olimpiniai metai paženklinti pirmuoju karjeros Europos čempionato medaliu ir banguotu pasirodymu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Vėlyvą rudenį po intensyvaus ir varginančio laikotarpio geriausia Lietuvos buriuotoja leidosi į Šv. Jokūbo, vadinamąjį Camino de Santiago, kelią Ispanijoje. Piligriminė kelionė buvo reikalinga daugiau nei 20 metų besitęsiančiai sportinei karjerai apmąstyti ir išmokti įsiklausyti į savo kūną. Ant lagaminų didžiąją laiko dalį praleidžianti pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė pastaruoju metu sako jaučianti perdegimo simptomus, dėl to ryžosi ir kitiems pokyčiams – persikėlė gyventi į Klaipėdą ir bandys daugiau laiko praleisti gimtinėje.