Režisierius R.Juknevičius. Lietuvių teatro didysis scenos meno Realistas, subtiliausio ir dvasingo psichologiškumo Meistras, ypač jautrus dramaturgui, itin dėmesingas Artistui, akylus teatro Pedagogas, - taip teatrologė Irena Aleksaitė apibūdina režisierių Romualdą Juknevičių. Laidoje prisiminimais dalinasi aktoriai Ona Knapkytė, Monika Mironaitė, Jonas Kavaliauskas, Juozas Rygertas ir režisierius Vytautas Grakauskas. Skambės ištraukos iš Romualdo Juknevičiaus režisuotų spektaklių - Balio Sruogos dramos „Apyaušrio Dalia“, įrašytos 1956 m. ir vieno seniausių vaidinimų radijo teatre, 1952 m. įrašytos Nikolajaus Gogolio komedijos „Vedybos“.

Režisierius R. Juknevičius. Lietuvių teatro didysis scenos meno Realistas, subtiliausio ir dvasingo psichologiškumo Meistras, ypač jautrus dramaturgui, itin dėmesingas Artistui, akylus teatro Pedagogas, – taip teatrologė Irena Aleksaitė apibūdina režisierių Romualdą Juknevičių. Laidoje prisiminimais dalinasi aktoriai Ona Knapkytė, Monika Mironaitė, Jonas Kavaliauskas, Juozas Rygertas ir režisierius Vytautas Grakauskas. Skambės ištraukos iš Romualdo Juknevičiaus režisuotų spektaklių – Balio Sruogos dramos „Apyaušrio Dalia“, įrašytos 1956 m. ir vieno seniausių vaidinimų radijo teatre, 1952 m. įrašytos Nikolajaus Gogolio komedijos „Vedybos“.

Poetas Paulius Širvys (panaudotos ištraukos iš "Literatūros akiračių ir "Vidurnakčio lyrikos" laidų. Prisiminsime „lietuvišką beržą“ - poetą iš Dievo malonės Paulių Širvį.

Lietuvių tautos dainius sulaukė didžiulio skaitytojų pripažinimo dar būdamas gyvas, nes jis kalbėjo ne žodžiais, o siela ir širdimi.

Atsiminimų apie Paulių Širvį išgirsime „Literatūros akiračių“ laidoje, įrašytoje 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos klube. Kalbės rašytojas Rimantas Šavelis, poetai Jonas Strielkūnas, Algimantas Baltakis, Vacys Reimeris ir Vincas Giedra.

Taip pat girdėsime ištraukas iš „Vidurnakčio lyrikos“ laidų. Eiles skaitys aktorius Henrikas Kurauskas ir pats autorius – poetas Paulius Širvys.

Poetas Paulius Širvys (panaudotos ištraukos iš "Literatūros akiračių ir "Vidurnakčio lyrikos" laidų. Prisiminsime „lietuvišką beržą“ - poetą iš Dievo malonės Paulių Širvį.

Lietuvių tautos dainius sulaukė didžiulio skaitytojų pripažinimo dar būdamas gyvas, nes jis kalbėjo ne žodžiais, o siela ir širdimi.

Atsiminimų apie Paulių Širvį išgirsime „Literatūros akiračių“ laidoje, įrašytoje 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos klube. Kalbės rašytojas Rimantas Šavelis, poetai Jonas Strielkūnas, Algimantas Baltakis, Vacys Reimeris ir Vincas Giedra.

Taip pat girdėsime ištraukas iš „Vidurnakčio lyrikos“ laidų. Eiles skaitys aktorius Henrikas Kurauskas ir pats autorius – poetas Paulius Širvys.

Juozo Apučio kūryba kelia didelius klausimus, į kuriuos maži atsakymai tiesiog neegzistuoja, ir į tuos klausimus žmogus turi atsakyti savo gyvenimu. Apie vaikystę, ten glūdinčias kūrybos versmes, „romantiškai sakralų lietuvišką kaimą“, tarmes, apie „užkrėstą bacilom“ žmogų, gyvenimą literatūroje ir sovietinėje tikrovėje, nelengvą kelią iš buities į būtį – apie visa tai kalba rašytojas Juozas Aputis ir žurnalistas Liudvikas Gadeikis laidoje „Literatūros akiračiai“. Pokalbis įrašytas „Metų“ žurnalo redakcijoje rašytojo Juozo Apučio šešiasdešimtmečio proga 1996-aisiais.

Girdėsime Janinos Degutytės mintis apie du pasaulius: kasdieną ir poeziją. Iš laidos „Drąsiai. Pilietiškai. Meniškai“, įrašytos 1968-aisiais.

„Tas vienintelis eilėraštis – dar neparašytas. Tik artėjama prie jo. Tik žvilgsniu paliečiami kontūrai. Jo dvasia. Bus didelė paguoda, jei skaitytojas supras, pajus, koks turėtų būti tas vienintelis. Neparašytas. Ir savo širdyje jį parašys. Už mane“.

Su poete Janina Degutyte kalba literatūrologas Ričardas Pakalniškis. Eiles skaito aktorė Gentvilė Vaisietaitė. Skambės ištraukos iš laidos „Apie laiką ir save“, įrašytos 1986- aisiais.

Prisiminsime architektą, skulptorių Antaną Vivulskį. Jo gyvenimas ir kūryba pažymėti tragiškos lemties ženklu. Apie tai, kokie klodai slypi po užmaršties skraiste, dengiančią Antano Vivulskio palikimą, pasakoja žurnalistės Ingos Berulienės laida iš ciklo „XX amžius. Lietuvių biografijos“. Dalyvauja architektūros istorikė Nijolė Tolvaišienė, Architektūros muziejaus vedėja Morta Baužienė, architektai Henrikas Šilgalis ir Algimantas Mačiulis. Tekstus skaito Mindaugas Rastenis, Adomo Mickevičiaus eiles – aktorius Algirdas Venckūnas.

"Tas, kuris vadino save O'Henriu" (radijo kompozicijos ištraukos). Viljamas Sidnėjus Porteris – kalinys Nr. 30664 - pirmąsias dienas kalėjime praleido tamsioje, dvokiančioje požemio vienutėje. Kankinamas košmarų jis taip ilgai isteriškai klykė, kad prižiūrėtojų smarkiai sumuštas atsidūrė kalėjimo ligoninėje. Tai buvo kartu ir jo laimės valanda. Paaiškėjus, kad jis farmacininkas, nedelsiant buvo paskirtas kalėjimo gydytojo padėjėju ir galėjo bendrauti su kitais, daug skriaudų patyrusiais kaliniais. Čia jis artimai susidraugavo su bankų ir traukinių plėšiku, nuteistu iki gyvos galvos.

Taip pamažu atsiskleidžia kalinio Nr.30664 – būsimo garsaus amerikiečių rašytojo O’Henrio paslaptis…

Literatūrinę-dokumentinę kompoziciją “Tas, kuris vadino save O’Henriu” įrašė Janina Babiliūtė ir Nijolė Baranauskaitė 1987 m.

Pagrindinius vaidmenis vaidina aktoriai Violeta Podolskaitė, Rimantas Bagdzevičius ir Algimantas Bružas.

"Tas, kuris vadino save O'Henriu" (radijo kompozicijos ištraukos). Viljamas Sidnėjus Porteris – kalinys Nr. 30664 - pirmąsias dienas kalėjime praleido tamsioje, dvokiančioje požemio vienutėje. Kankinamas košmarų jis taip ilgai isteriškai klykė, kad prižiūrėtojų smarkiai sumuštas atsidūrė kalėjimo ligoninėje. Tai buvo kartu ir jo laimės valanda. Paaiškėjus, kad jis farmacininkas, nedelsiant buvo paskirtas kalėjimo gydytojo padėjėju ir galėjo bendrauti su kitais, daug skriaudų patyrusiais kaliniais. Čia jis artimai susidraugavo su bankų ir traukinių plėšiku, nuteistu iki gyvos galvos.

Taip pamažu atsiskleidžia kalinio Nr.30664 – būsimo garsaus amerikiečių rašytojo O’Henrio paslaptis…

Literatūrinę-dokumentinę kompoziciją “Tas, kuris vadino save O’Henriu” įrašė Janina Babiliūtė ir Nijolė Baranauskaitė 1987 m.

Pagrindinius vaidmenis vaidina aktoriai Violeta Podolskaitė, Rimantas Bagdzevičius ir Algimantas Bružas.

Lietuvių literatūros klasikos puslapiai. Su Vaižganto herojais Mykolu ir Severiute susitiksime radijo vaidinime, sukurtame pagal apysaką „Dėdės ir dėdienės“. Radiofonizacijos autorius Pranas Morkus. Režisierė Kazimiera Kymantaitė. Garso režisierius Jonas Mockevičius.Vaidina aktoriai: Severiutę – Agnė Gregorauskaitė, Mykoliuką – Rimvydas Kalvelis, Rapolą - Vacys Muraška, autoriaus tekstą skaito Gražina Urbonaitė, Balys Bratkauskas ir Eduardas Kunavičius.

Radijo spektaklis įrašytas 1967- aisiais.