Literatūrologai pripažįsta, kad jiems gana sudėtinga apibrėžti poeto Jono Juškaičio kūrybos vietą lietuvių poezijos modernėjimo bei laisvėjimo procese, apibūdinti jo kultūrinę laikyseną to meto kontekste ir pan. Todėl svarbu išgirsti paties autoriaus išsakytus vertinimus, apmąstymus, prisiminimus... 1999-ais metais Valentinas Strazdelis įrašė literatūrologo Kęstučio Nastopkos pokalbį su poetu Jonu Juškaičiu. Girdėsime ištraukas iš laidų „Literatūros akiračiai“. Tačiau prieš tai bent trumpam pasinersime į Jono Juškaičio poezijos gelmes. Eiles skaitys aktorius Algimantas Zigmantavičius. Skambės ištraukos iš laidos „Po lyros ženklu“, įrašytos 1995 m.

Radiofonizuoti lietuvių literatūros klasikos puslapiai. Girdėsime Žemaitės apsakymą „Topylis”, Lietuvos radijo teatre įrašytą 1966 metais. Radiofonizacijos autorė Aldona Liobytė. Režisierė Galina Jackevičiūtė. Garso režisierius Regimantas Kudirka.

Poetas modernistas Henrikas Radauskas visa savo kūryba teigė, kad esminis menininko pašaukimas – kurti grožį. Poetas nenorėjo būti toks, kaip kiti, nepriklausė jokiems literatūriniams sąjūdžiams, srovėms ir pan.

„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,

Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos...“ – rašė Henrikas Radauskas savo eilėraštyje „Dainos gimimas“. Šioje laidoje savitą poetą prisimins ir jo kūrybą apmąstys poetai Julija Švabaitė, Jonas Juškaitis, literatūrologas Rimvydas Šilbajoris, poeziją skaitys pats autorius Henrikas Radauskas ir aktorius Vytautas Rumšas.

Skambės ištraukos iš „Literatūros akiračių“, įrašytų 2000 m. ir „Po lyros ženklu“, įrašytos 1994 m.

Motiejus Valančius "Palangos Juzė" (panaudota A 4392). Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” į Lietuvos radijo teatrą atkeliavo1966 m. ir iki šių dienų porina išmintį apie aplankytus kraštus, sutiktus žmones ir jų papročius. Palangos Juzės vaidmenį sukūrė aktorius, rašytojas, Kovo 11-osios akto signataras Kazys Saja. Kartą žurnalistas pasiteiravo, kodėl rašytojas toks retas svečias savo gimtojoje Žemaitijoje, Kazys Saja atsakė: „Ten neberandu nė vieno vienmečio, su kuriuo galėčiau prisiminti, kas čia kaip gyveno, kodėl viskas taip ne į gera pasikeitė. Akys nuolat užkliūva už prasigėrusių vyrų ir moterų, apleistų laukų, trobų, gyvulėlių. Viešpatie, – atsidūsta rašytojas Kazys Saja, – kaip mums reikia naujo Valančiaus!” Spektaklį režisavo Vladas Jurkūnas. Vaidino aktoriai Arnas Rosenas, Eugenija Pleškytė, Povilas Saudargas, Aldona Vaitkutė, Valys Derkintis, Petronėlė Zaniauskaitė, Meilė Kudarauskaitė ir Felicija Pikelienė.

Motiejus Valančius "Palangos Juzė" (panaudota A 4392). Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” į Lietuvos radijo teatrą atkeliavo1966 m. ir iki šių dienų porina išmintį apie aplankytus kraštus, sutiktus žmones ir jų papročius. Palangos Juzės vaidmenį sukūrė aktorius, rašytojas, Kovo 11-osios akto signataras Kazys Saja. Kartą žurnalistas pasiteiravo, kodėl rašytojas toks retas svečias savo gimtojoje Žemaitijoje, Kazys Saja atsakė: „Ten neberandu nė vieno vienmečio, su kuriuo galėčiau prisiminti, kas čia kaip gyveno, kodėl viskas taip ne į gera pasikeitė. Akys nuolat užkliūva už prasigėrusių vyrų ir moterų, apleistų laukų, trobų, gyvulėlių. Viešpatie, – atsidūsta rašytojas Kazys Saja, – kaip mums reikia naujo Valančiaus!” Spektaklį režisavo Vladas Jurkūnas. Vaidino aktoriai Arnas Rosenas, Eugenija Pleškytė, Povilas Saudargas, Aldona Vaitkutė, Valys Derkintis, Petronėlė Zaniauskaitė, Meilė Kudarauskaitė ir Felicija Pikelienė.

Poetas Algimantas Mackus (panaudota CDL 978). Algimanto Mackaus poezija atspindi XX amžiaus vidurio žmogaus patirtį: žodžio devalvacija, žmonių susvetimėjimas, vertybių krizė, neviltis, žmogaus prasilenkimas su Dievu, nes gyvenimas – beprasmė tuštuma, kur vienintelė realybė ir prasmė yra mirtis... Plačiau apie poeto gyvenimą ir kūrybą pasakoja Valentino Strazdelio laida „Lietuvių biografijos. Egzodo rašytojai. Poetas Algimantas Mackus”. Kalbės dramaturgas Kostas Ostrauskas, literatūrologė Erika Drungytė, skambės 1955 m. įrašytas poeto Algimanto Mackaus balsas.

Poetas Algimantas Mackus (panaudota CDL 978). Algimanto Mackaus poezija atspindi XX amžiaus vidurio žmogaus patirtį: žodžio devalvacija, žmonių susvetimėjimas, vertybių krizė, neviltis, žmogaus prasilenkimas su Dievu, nes gyvenimas – beprasmė tuštuma, kur vienintelė realybė ir prasmė yra mirtis... Plačiau apie poeto gyvenimą ir kūrybą pasakoja Valentino Strazdelio laida „Lietuvių biografijos. Egzodo rašytojai. Poetas Algimantas Mackus”. Kalbės dramaturgas Kostas Ostrauskas, literatūrologė Erika Drungytė, skambės 1955 m. įrašytas poeto Algimanto Mackaus balsas.

1959-aisiais metais Lietuvos radijas įrašė Vilniaus akademinio dramos teatro spektaklį – Viljamo Šekspyro tragediją „Hamletas”. Buvo įamžintas režisieriaus Juozo Rudzinsko ir jo mėgstamiausio aktoriaus Henriko Kurausko meistriškumo triumfas. Už savo pečių turėdamas tik proftechninį išsilavinimą ir futbolininko karjerą, aktorius Henrikas Kurauskas sunkiai kopė į Hamleto kalną. Juolab, kad aktorius Juozas Rudzinskas, šio spektaklio režisierius, nebuvo lepintas aukštųjų režisūros mokslų ir tegalėjo padėti vien savo intuicija.

Rašytojas Antanas Škėma . Lietuvių išeivijos rašytojas Antanas Škėma yra bene didžiausias novatorius ir ryškiausias modernistas lietuvių literatūroje. Norint suprasti jo kūrybą reikia nemenkos erudicijos. Tikroji literatūra, pasak Škėmos, nėra „raminantys vaistai” – ji bando išrengti žmogų visoje nuogybėje”, atvaizduoti „mirtinai alsuojančią kančią” ir išreikšti nebūties suvokimą. Lietuvių meninis žodis, rašytojo supratimu, turėtų remtis Vakarų kultūros patirtimi. Plačiau apie visa tai pasakojama laidoje iš ciklo „Dvidešimtojo amžiaus lietuvių biografijos. Rašytojas Antanas Škėma”. Laidą redaktorius Valentinas Strazdelis įrašė 2001-aisiais metais. Girdėsime Antano Škėmos balso įrašą, kalbės literatūrologai V. Višomirskytė, D. Kuizinienė, A. Bučys, teatrologė D. Sruogaitė-Bylaitienė, rašytojas A. Landsbergis. Antano Škėmos kūrinių fragmentus skaitys aktorius S. Kubilius.

Rašytojas Antanas Škėma . Lietuvių išeivijos rašytojas Antanas Škėma yra bene didžiausias novatorius ir ryškiausias modernistas lietuvių literatūroje. Norint suprasti jo kūrybą reikia nemenkos erudicijos. Tikroji literatūra, pasak Škėmos, nėra „raminantys vaistai” – ji bando išrengti žmogų visoje nuogybėje”, atvaizduoti „mirtinai alsuojančią kančią” ir išreikšti nebūties suvokimą. Lietuvių meninis žodis, rašytojo supratimu, turėtų remtis Vakarų kultūros patirtimi. Plačiau apie visa tai pasakojama laidoje iš ciklo „Dvidešimtojo amžiaus lietuvių biografijos. Rašytojas Antanas Škėma”. Laidą redaktorius Valentinas Strazdelis įrašė 2001-aisiais metais. Girdėsime Antano Škėmos balso įrašą, kalbės literatūrologai V. Višomirskytė, D. Kuizinienė, A. Bučys, teatrologė D. Sruogaitė-Bylaitienė, rašytojas A. Landsbergis. Antano Škėmos kūrinių fragmentus skaitys aktorius S. Kubilius.