Poetas Leonardas Andriekus. Leonardas Andriekus savo autobiografijoje rašė: „Kunigui, ypač vienuoliui, uždedama sunki pareiga atnaujinti pasaulį, atnaujinti savo tautą”. Leonardas Andriekus visus pakerėdavo savo darbštumu, vidine ramybe, dvasios didybe ir kuklumu.

Arčiau pažinsime poetą išgirdę laidą iš ciklo „Lietuvių egzodo rašytojai”, kurią įrašė žurnalistas Valentinas Strazdelis 1999-ais metais.

Laidoje dalyvauja poetas Kazys Bradūnas, literatūros kritikas Algirdas Titus Antanaitis, savo kūrybą skaito pats autorius ir aktoriai Tomas Vaisieta ir Ginvilė Vaisietaitė.

Belaukiant Šv. Kalėdų klausysimės „Atodangų”. Apie prakartėles liaudies mene pasakos kunigas Vaclovas Aliulis, dailėtyrininkė Alė Počiulpaitė, tautodailininkas Gendrikas Galvanauskas ir žurnalistė Regina Germanavičiūtė. Įrašyta 2003-aisias.

Aktorius Algimantas Zigmantavičius skaitys Veiko Houvineno novelę „ Šv.Kalėdos medkirčių trobelėje”. Įrašyta 1998-aisiais.

Vienas seniausių radijo vaidinimų, saugomų LRT radijo archyve, yra sukurtas 1953 m. pagal rusų klasiko Levo Tolstojaus romaną „Prisikėlimas”. Šio kūrinio pagrindas – realus teismo procesas, kurį rašytojas menine kalba aprašė savo dvasinės krizės metais ir per romano personažą Nechliudovą išsakė savo gyvenimo filosofiją.

Spektaklio režisierius Alfas Radzevičius. Vaidina aktoriai: Nechliudovą – Stepas Jukna, Maslovą – Monika Mironaitė, Teismo pirmininką – Juozas Siparis, Pirklį – Juozas Rudzinskas, Autorių – Jonas Kavaliauskas ir kt.

Girdėsime kiek sutrumpintą ir restauruotą šio unikalaus radijo vaidinimo įrašą.

Prasideda adventas – susikaupimo, apmąstymų ir Šv. Kalėdų laukimo metas. Apie senovės advento papročius pasakoja etnologės Gražinos Kadžytės „Aukštaičių deimančiukai”. Laidoje dalyvauja Lazdinių Adutiškio folkloro ansamblis, vadovaujamas Palmiros Krivickienės.

Įrašyta 2000 m.

Režisierius Vladas Jurkūnas. 1899 m. Palangoje suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija „Amerika pirtyje” – buvo daugiau nei vaidinimas. Caro režimo laikais spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija: mes, lietuviai, esame, turime savo kalbą, turime savo žemę! Apie tai bylojo ir susilaukė didžiulio radijo klausytojų atgarsio režisieriaus Vlado Jurkūno pastatyta 1968 m. Lietuvos radijo teatre Keturakio komedija “Amerika pirtyje”. Spektaklio ištraukose vaidina aktoriai S. Nosevičiūtė, J. Kavaliauskas, S. Jukna, M. Rasteikaitė ir kt. Taip pat girdėsime 1986 m. laidos „Nepamirštami vardai” ištraukas: savo prisiminimais apie aktorių, režisierių ir teatro pedagogą Vladą Jurkūną dalinasi aktorė J. Berūkštytė ir režisierius V. Grakauskas. Prano Mašioto pasaka „Lakštingala ir varlė” primins ne vienai radijo klausytojų kartai, koks buvo jų vaikystės Pasakų Senelis – aktorius Vladas Jurkūnas.

Režisierius Vladas Jurkūnas. 1899 m. Palangoje suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija „Amerika pirtyje” – buvo daugiau nei vaidinimas. Caro režimo laikais spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija: mes, lietuviai, esame, turime savo kalbą, turime savo žemę! Apie tai bylojo ir susilaukė didžiulio radijo klausytojų atgarsio režisieriaus Vlado Jurkūno pastatyta 1968 m. Lietuvos radijo teatre Keturakio komedija “Amerika pirtyje”. Spektaklio ištraukose vaidina aktoriai S. Nosevičiūtė, J. Kavaliauskas, S. Jukna, M. Rasteikaitė ir kt. Taip pat girdėsime 1986 m. laidos „Nepamirštami vardai” ištraukas: savo prisiminimais apie aktorių, režisierių ir teatro pedagogą Vladą Jurkūną dalinasi aktorė J. Berūkštytė ir režisierius V. Grakauskas. Prano Mašioto pasaka „Lakštingala ir varlė” primins ne vienai radijo klausytojų kartai, koks buvo jų vaikystės Pasakų Senelis – aktorius Vladas Jurkūnas.

Poetė Salomėja Nėris (panaudota CDL 805, CD 5567, LD 3503)Poetė Salomėja Nėris – mūsų praeities skausmas. Ji ryški ir nepaneigiama, mylima ir prakeikta, suviliota ir išduota, klystanti, bet išliekanti savaip teisi, abejojanti ir kenčianti. Kokia gi yra Poetės kančios prasmė? Noras mylėti ir būti mylimai? Išgarsėti? O gal atgaila? Nusivylimai ir nauji paklydimai, o gal?..

Girdėsime ištraukas iš Jolantos Kryževičienės ir Gailutės Jankauskienės radijo laidos „Kultūros savaitė”, įrašytos 2004 m. Kalbės literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Viktoras Alekna. Prisiminimais apie poetės jaunystės metus dalinsis rašytoja Halina Korsakienė. Klausysimės ištraukų iš Lietuvos radijo išleistos kompaktinės plokštelės „Pavasario svaigulys”. Salomėjos Nėries lyriką skaitys aktorė Rūta Staliliūnaitė, Monika Mironaitė ir Laimonas Noreika.

Poetė Salomėja Nėris (panaudota CDL 805, CD 5567, LD 3503)Poetė Salomėja Nėris – mūsų praeities skausmas. Ji ryški ir nepaneigiama, mylima ir prakeikta, suviliota ir išduota, klystanti, bet išliekanti savaip teisi, abejojanti ir kenčianti. Kokia gi yra Poetės kančios prasmė? Noras mylėti ir būti mylimai? Išgarsėti? O gal atgaila? Nusivylimai ir nauji paklydimai, o gal?..

Girdėsime ištraukas iš Jolantos Kryževičienės ir Gailutės Jankauskienės radijo laidos „Kultūros savaitė”, įrašytos 2004 m. Kalbės literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Viktoras Alekna. Prisiminimais apie poetės jaunystės metus dalinsis rašytoja Halina Korsakienė. Klausysimės ištraukų iš Lietuvos radijo išleistos kompaktinės plokštelės „Pavasario svaigulys”. Salomėjos Nėries lyriką skaitys aktorė Rūta Staliliūnaitė, Monika Mironaitė ir Laimonas Noreika.

Salomėja Nėris – tragiško likimo poetė. Pasibaigus karui ji iš Rusijos sugrįžo į Lietuvą jau serganti sunkia liga. Gulėdama ligoninėje poetė rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, savotišką poetinį testamentą, kurį parašė gyvendama toli nuo Lietuvos. Šią knygą – eiles, atsiradusias iš meilės, begalinio ilgesio, kančios ir sopulingo tikėjimo – pavadino „Prie didelio kelio”, tačiau leidėjai rinkinį pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti”. Poetei tai buvo priešmirtinis smūgis į paširdžius – jai nepatiko be jos žinios pakeistas rinkinio pavadinimas, eilėraščių ištaisymai.

Tik po pusės amžiaus, 1994-aisiais, mes išvydome eilėraščių rinkinį „Prie didelio kelio” tokį, kokį sudarė pati poetė. Rašytojų klube šios knygos pristatyme dalyvavo aktoriai Laimonas Noreika, Rūta Staliliūnaitė, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Viktoras Alekna. Vakarą vedė literatūrologas Valentinas Sventickas.

Praėjus pusmečiui po šio vakaro, Rūta Staliliūnaitė Lietuvos radijuje įrašė Salomėjos Nėries rinkinį „Prie didelio kelio, kurio ištrauką taip pat girdėsime šioje laidoje.

Aktorius Arnas Rosenas vaidino teatre, kine, televizijos spektakliuose, garsino filmus, skaitė poeziją ir prozą. Aktoriaus balsą – raiškų, melodingą ir nepakartojamo tembro – atpažindavo visa Lietuva. „Skaitau tai, ką jaučiu, kas atitinka mano pasaulėžiūrą, emocinį diapazoną, išplaukia iš vidinės nuojautos, minčių, pažinimo, kai žodžiai, sakiniai pulsuoja vis naujais, vos suvokiamais neregėtų galimybių niuansais, – yra sakęs viename radijo interviu Arnas Rosenas.

Į šiuos aktoriaus žodžius įsiklausėme rengdami šią laidą. Joje skamba Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio poezija, ištraukos iš Senekos „Laiškų Liucilijui”, Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių dramos „Katedra”. Girdėsime ištraukas iš laidos „Arnas Rosenas apie save”, įrašytos 1980 m.