Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kalbai, kurią anksčiau jautė Elīza, nei regos negalia, kurią turi Vanesa.

Pokalbyje spėjame aptarti tik nedidelę dalį visos studenčių istorijos – kaip jos mokėsi lietuvių kalbos Latvijoje ir planavo studijas Vilniuje, ką mano apie mūsų fakultetą ir kokius esminius lietuvių bruožus išskiria. Dar palietėme studijų turint regos negalią temą bei kalbėjome apie magistro darbo temas ir ateities planus.

Na, o pokalbio leitmotyvas nejučiomis tapo muzika, tad ne tik išgirsite, ką klausyti rekomenduoja studentės, bet ir kaip R. Kmitos kūryba Vanesai padėjo atrasti lietuvišką muziką.

Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?

Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume?

Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi.

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.

Atsitiktinumas? Tikrai taip!

Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.

Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie  stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.

Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė?

Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija?

Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos santykį.

Kas gi čia gali būti modernaus?

Indrė ne tik papasakos, bet ir suteiks naują „optiką“ skeptikams :)

Filologai neatsiejami nuo tekstų: mes juos kuriame, verčiame, redaguojame, analizuojame. Tačiau tą patį, tik daug sparčiau, geba ir dirbtinio intelekto įrankiai. Tad kaip į juos verta reaguoti – bandyti drausti, o gal mokytis įvaldyti?

Apie dirbtinį intelektą diskutuojame su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto germanistėmis Diana Šileikaite-Kaishauri ir Virginija Masiulionyte, besidominčiomis technologijų raida ir dirbtinio intelekto pritaikymu mokant užsienio kalbų.

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

#Filologijosfakultetas

VU FLF Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego ARDOINO pabrėžia, kad jam labai svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Misija nelieka nepastebėta – visai neseniai Diegas už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu.

Tačiau pokalbį pradedame nuo pat pradžių – nuo jo kelio į Lietuvą ir prūsistikos tyrimų, paskatintų mokytojo, žymaus baltisto Pietro Umberto Dinio. Teiravomės, kuo Diegui įdomus seniausias baltiškas tekstelis ir ką šiuolaikinės prieigos apie jį gali pasakyti naujo. Galiausiai, kalbėjomės ir apie baltistiką užsienyje ir italistiką mūsų fakultete.

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

#Filologijosfakultetas

Tarkime, kad lietuviškojoje mitologinėje mąstysenoje, vanduo galėjęs būti ateities, dabarties ir praeities vandeniu. Su vandeniu taip pat susijęs kriokimas ir baubimas, o specifiškai su praeities vandeniu - ne-mirtis. 

Painu suprasti? Pasiklausykit ką apie visa tai papasakos semiotikė Banguolė Žalnieriūnaitė.

--

Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos.

--

Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė

Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Šįkart laidoje kalbinome VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytoją Agnę Navickaitę-Klišauskienę. Ji papasakojo apie savo meilę latvių kalbai, dėstymo iššūkius ir visai neseniai kartu su kolegomis parengtą antrąją lietuvių studentams skirto latvių kalbos vadovėlio „Skaidrs!“ (‘Aišku!‘) dalį (2023).

Vadovėlis įdomus ne tik todėl, kad yra skirtas lietuviškai, tad kitaip latvių kalbos besimokančiai, auditorijai, bet ir dėl savo išmonės – čia prakalbintas ežys siuvėjas, gaidys giedorius, lietuvė Rūtą

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

#Filologijosfakultetas #latviukalba

Įsivaizduokite, kad tai, ką jūs filmuojate savo šeimos archyvui, savo atminčiai, kažkokiu būdu tampa reikšminga visiems gyvenantiems Lietuvoje, kitaip tariant,  sieksime paaiškinti kaip namų kinas gali tapti kultūrinės atminties tekstu.

--

Laidoje svečiuojasi semiotikė, kuratorė, medijų edukacijos ir tyrimų centro "Meno avilys" rodymų srities vadovė, Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programų sudarytoja - Ona Kotryna Dikavičiūtė.

--

Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kurią atlikę “paskanausite” semiotiko duonos.

--

Laidos vedėjai: Aretas Kisielius ir Salvinija Cibulskienė

Garso takelio autorius: Viktoras Fedorenko

Balsu diktuojame žinutes, pirkinių sąrašus ar valdome įrenginius, bendraujame su virtualiais pokalbių asistentais ar klausome parašyto teksto. Ir visa tai galime daryti lietuviškai.

Kuo prie tokių šnekos technologijų raidos prisideda filologai? Kaip kuriami garsynai, leidžiantys vėliau kalbėtis su virtualiu asistentu lietuviškai? Kada nebeatpažinsime, su mumis kalba tikras žmogus ar kompiuteris? Kokių iššūkių patiria informatikai, dirbdami su filologais?

Apie tai pasakoja VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto specialistas, vienas iš lietuviškai robotukus prakalbinusių tyrėjų – Gediminas NAVICKAS.

Žinoma, neišvengiame ir tokių temų, kaip dirbtinis intelektas, ChatGPT ir mūsų ateities spėjimo. Tad klausykite ir komentuokite.

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir