Ar reikia, kad kas nors liudytų mūsų gyvenimą? Koks turi būti kitas, kas "užskaitytumėm" santykį su kitu? Ar egzistuoja absoliuti vienatvė? Kiek savipakankamumas priklauso nuo kitų? Pradėjome nuo bumbėjimo, pabaigėme apie skirtingas ašaras - vienas, kurios liejasi prie kito, ir kitas, kurios skirtos tik mums.