Kas lieka paraštėse

Mūsų pašnekovas Dainius sunerimo, kad kas trečią dieną neberanda savo šukų, kurios visada guli toje pačioje vietoje. Kas tai? Ar tokie dalykai turėtų mus neraminti? Ar mes tai patiriame kažkur kitur? Kviečiame patirti tai kartu su mumis ir padiskutuoti.

Ar mėgstate klausytis žmonių, kurie be perstojo cituoja tyrimus, mokslinikus, knygas? Ar mieliau klausotės tų, kurie remiasi sava patirtimi ir iš jos atsirandančia išmintimi? Pokalbyje aptarinėjame atvejus kuomet pravartu bendrauti su vienokiais ar kitokiais asmenimis, kada ir kokią naudą galime gauti iš jų "žinojimo".

Išmokti konlfiktuoti su meile, rūpesčiu ir pagarba vienas kitam. Konfliktai skirti ne griovimui, o santykių statymui, auginimui ir augimui juose. Ar verta konfliktuoti? Prie ko veda konfliktų vengimas? Ar tai, kad mes nekonfliktuojame, yra geras ženklas ar tai parodo meilės/santykio pabaigą? Taikos ir konfliktų, mielieji klausytojai.

Kartais atstumas yra privalumas, o kartais - pražūtis. Kaip ir kada laikytis atstumo santykyje? Ar fizinis atstumas visada reiškia ir emocinį atsitraukimą? Bet kuriuo atveju, visada sveikintinas ir rekomenduotinas saugus atstumas kelyje. Pasiklausykite mūsų per nuotolį, kad priartėtumėme per bendras mintis.

Būtų idealu, jei viską visada sakyčiau tuo pačiu, neutraliu, tonu. O gal pakeitus toną sulaukčiau ir kitokio atsakymo? Kas priklauso nuo kalbančiojo tono, kokią žinutę jis neša ir kaip mums su visu tuo elgtis. P.S. kokiu tonu perskaitei šią žinutę? Kartais tonas būna tiesiog mūsų galvose :)

Pasitikrink ką tau reiškia atleidimas:

- Atleidimas reikalingas mums patiems ar vis tik jis dėl kitų?

- Kam lengviau atleisti - sau ar kitam?

- Ar atleidimui būtinas atsiprašymas ir koks jis?

- Atleisti=paleisti?

Dažniausiai pirmasis žingsnis užima kvapą. Kartais - tai net stabdis pradėti kažką apskritai. Iš kur kyla baimė pradėti? Vaikystės patyrimai, "gerų" žmonių "geri" žodžiai, nežinomybė, baimė suklysti mus tabdo nuo naujų patirčių ir kartais, pačių gražiausių dalykų gyvenime. Tai...pradedam

Žmonės reikalauja kito besąlygiško supratimo, reikalauja būti priimti ir ypatingu būdu suprasti iš anksto (net nuspėjamai). Šiais laikais esame labai jautrūs viskam ir prie to visi "privalo" prisitaikyti. Vieniems mes tinkame, kitiems - ne. Tai kokie turime būti, kad mus suprastų ir kitus suprastumėme mes? Būk savimi, tik ne taip, kaip dabar.

Kas lemia tai, jog mums nepatinkantį elgesį vis tik sunku pakeisti? Visada atrandame priežasčių, kodėl pokyčiai nėra įmanomi. Mes siūlome išnarstyti gabaliukais tai, kas slypi po nepasitenkinimu, kas įvyktų "bet" pakeitus į "ir" bei keletą kitų būdų, ką galima su savimi nuveikti. Ne sudėtingai, bet žaidžiant, išliekant smalsiam. Kad keistis būtų lengviau.

Ar norėtumėte, kad visi nauji santykiai (verslo, asmeniniai) prasidėtų nuo instrukcijos įteikimo? Instrukcijos kaip mus vartoti - ką mėgstame ir ko ne, kokie esame, kaip veikiame ir mąstome. Kada mus apkabinti, o kada netrukdyti. Ko iš manęs gali tikėtis ir visi kiti smulkūs niuansai, palengvinantys gyvenimą visiems aplink mus ir mums patiems.