Aptariant gautą grįžtamąjį ryšį iš klausytojų kilo noras pakalbėti apie patarimus. Kiek patys juos daliname ir kodėl ne tiek jau daug jų yra mūsų įrašuose. Kviečiu paklausyti.

Aš nenoriu, kad tu eitum tiesiog su manimi į kiną, aš noriu, kad tu filmus mylėtum taip kaip aš.

Girdėta? taip neretai nutinka tiek romantiniuose, tiek verslo santykiuose.

Paplėtojome šį norą bei aptarėme kaip su juo gyvename patys.

O kiek nežinai tu? Kalbamės apie vidinį žinojimą ir nežinojimą, patirtinio žinojimo legalizavimą, tyrinėjame savo ir kitų santykį su nežinojimu. Žinojimo rūšis.

Jei pasielgčiau taip kaip dabar noriu, ką kiti pagalvotų apie mane? Ne ne, taip geriau nedaryti, ką po to kiti pagalvos. Šios frazės galvoje puikiai gali pristabdyti nuo buvimo savimi ir skatinti rodyti tik tai kas savyje patinka.

Kviečiame kartu su mumis pabūti su kitų menamos nuomonės tema, bei patyrinėti kaip ji veikia tave.

Skirtingumai praturtina kolektyvą, tarpusavio santykius ir kartu viską apsunkina. Pabandėme paieškoti būdo susikalbėti kai galime išlaikyti savo skirtingumą bei kartu dirbti ar gyventi. Smagaus klausymo.

Kartais, o gal ir dažnai lieka jausmas, kad nesusikalbame su kitu. Dalindamiesi savo patirtimis ieškome kaip ivyksta nesusikalbėjimas.

Atskleidžiame paslaptis kaip pačiu efektyviausiu būdu nepradėti arba pačioje pradžioje mesti ko imamės. Linkime pasinaudoti mūsų asmenine patirtimi

Šį kartą Ieva smalsauja apie supervizoriaus ir psichoterapeuto darbą, kada kurį rinktis ieškant sau atsakymų.

Norint suspėti veiklų ir įsipareigojimų sūkuryje būtina prioretizuoti, kartais kažko ir atsisakyti. Kalbamės kaip neretai patys savo noru atsiduriame savo prioritetų sąrašo gale.

Kalbamės apie pinigus, kaip su jais elgiamės, atsakomybę už juos ir kaip keičiasi požiūris